Veiklos Sritys

Palikimo priėmimas

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnis sako:   Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo…

Atsakomybė pagal palikėjo skolas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Iš šios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos išvedama palikimo apimtis, kurį sudaro ne tik mirusio asmens daiktinės teisės, jam priklausantis turtas ar intelektinės nuosavybės teisės, bet ir skoliniai įsipareigojimai palikėjo kreditoriams. Taigi priimant palikimą priimamas ne tik turtas, bet ir skolos. Nustatant atsakomybės pagal palikėjo skolas apimtį svarbus yra palikimo priėmimo būdas. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo…

Paveldėjimo teisės ginčijimas

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tai universalus teisių perėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimą galima priimti pradėjus jį faktiškai valdyti arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo arba paveldimo turto apyrašo sudarymo. Terminas palikimui priimti - trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniai, norėdami įregistruoti paveldėtą turtą…

Paveldėjimo dokumentų sutvarkymas

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.…

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Egzistuoja du sutuoktinių turto teisiniai režimai: Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas; pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo esmė Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei būdinga tai, kad sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, o tai…

Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos

Sutuoktinių santykiai pagrįsti lygių teisių šeimoje principu, šio principo esmę atspindi šeimos turto institutas, kuris yra skirtas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir socialiai bei ekonomiškai labiausiai pažeidžiamo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, kad nutraukus santuoką jie neliktų be būtiniausių žmogaus gyvenimui dalykų. Iš santuokos sudarymo sutuoktiniams kyla pareiga būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu…

Santuokos sudarymo klausimai

Sutuoktinių įsipareigojimai Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektivių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šaimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Iki santuokos įgytas turtas Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Išimtis iš šios taisyklės gali būti, jei iki santuokos įgytas…

Nekilnojamojo turto atidalijimas fiziniams asmenims

Turtas skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį. Nekilnojamieji daiktai paprastai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Žemė yra pagrindinis nekilnojamas daiktas. Nekilnojamus daiktus būtina registruoti viešajame registre, galima registruoti tik identifikuotą (įstatymo nustatytą tvarka suformuotą) žemės sklypą. Nekilnojamo daikto teisiniam režimui būdinga: nuosavybės teisė ir kitos daiktinės…

Ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko rengimas

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. Ieškinys - tai pažeistos arba ginčijamos subjektinės teisės gynimo priemonė. Ieškinio pagrindą sudaro ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka…

Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas

Apeliacinis skundas   Apeliacija - suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą (nuosprendį, nutartį) ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Apeliacine tvarka bylos nagrinėjamos tik pagal apeliacinius skundus. Apeliacinis skundas yra skundas, įstatymų nustatyta tvarka paduodamas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties, priimtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisę paduoti apeliacinį skundą turi proceso dalyviai arba prokuroras. Apeliacinio skundo padavimas sustabdo apskųsto nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimą. Bylas…