Rankpinigiai

Tikriausiai daug kam sudarant sandorį teko mokėti avansą arba duoti rankpinigius. Tačiau ar visi žino, kuo rankpinigiai skiriasi nuo avanso?

Šiame straipsnyje pateiksime pavyzdį iš teisminės praktikos, kuriame detaliau išaiškintas avanso ir rankpinigių santykis.

Buvo nagrinėjama byla

Teismų praktikoje buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovas B.R. prašė teismo priteisti iš atsakovo V.P. 20000 Lt ( 5792.40 Eur) rankpinigių bei 20000 Lt ( 5792.40 Eur) baudą už pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti butą ieškovui, nevykdymą. Sutarties užtikrinimui ieškovas sumokėjo atsakovui 20000 Lt ( 5792.40 Eur) rankpinigių, taip pat šalys numatė, kad atsakovui neįvykdžius sutarties sąlygų, jis privalės grąžinti 20000 Lt ( 5792.40 Eur) rankpinigių ir sumokėti 20000 Lt ( 5792.40 Eur) dydžio baudą.

Teismas priėmė sprendimą

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad už sutarties neįvykdymą yra atsakingas nepardavęs buto atsakovas, todėl iš jo išieškotina dviguba sutarties sudarymui užtikrinti gautų rankpinigių suma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria priteisė ieškovui iš atsakovo 20 000 Lt ( 5792.40 Eur) avansą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo sumokėta 20 000 Lt (5792.40 Eur) suma laikytina ne rankpinigiais, o avansu. Be to, teismas panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą sumokėti ieškovui 20 000 Lt ( 5792.40 Eur) baudą, nes pagal 1964 m. CK 194 str. netesybomis gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas, o ieškovas nepateikė įrodymų apie pagrindinės sutarties buvimą, todėl nėra pagrindo taikyti baudą.

LAT nustatė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas šalių susitarimo pagrįstai nekvalifikavo kaip rankpinigių sutarties. Teismų praktikoje iškyla neaiškumų dėl rankpinigių ir avanso sąvokų apibrėžimo, todėl būtina atskirti šias dvi sąvokas.

CK 6.98 str. 1 d. nustato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tačiau rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Tuo tarpu avanso sąvoka CK nėra tiksliai apibrėžta, tik iš CK vartojamų sąvokų galima daryti išvadą, kad avansas – tai dalis daikto kainos, sumokamos daiktą įsipareigojusiam parduoti asmeniui.

LAT civilinėje byloje Nr. 3K–7–23/2000 nustatė, kad rankpinigiai atlieka kelias funkcijas:

– mokėjimo – rankpinigiai perduodami priklausančių mokėjimų sąskaita, t.y. rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis;

– įrodomąją – rankpinigiai perduodami sutarties sudarymui įrodyti. Ši funkcija reiškia, kad susitarimas dėl rankpinigių yra papildomo pobūdžio: jei nėra pagrindinės prievolės, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių;

– užtikrinamąją – rankpinigiai perduodami pagrindinės prievolės (sutarties) vykdymui užtikrinti. Susitarimo dėl rankpinigių šalys supranta, kad jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jei už sutarties neįvykdymą yra atsakinga gavusi rankpinigius šalis, tai ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą.

LAT konstatavo

LAT konstatavo, kad šių trijų funkcijų buvimas leidžia atskirti rankpinigius nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai.

Reziumuojant

Taigi, ieškovo B.R. ir atsakovo V.P. bylos atveju LAT išaiškino, jog rankpinigiais negalima užtikrinti preliminariosios sutarties įvykdymo. Todėl nepriklausomai nuo to, yra ar ne sutartyje nurodyta, jog šalis viena kitai duoda rankpinigius, jos negalima kvalifikuoti kaip rankpinigių sutarties. Minėta pinigų suma, kurią ieškovas sumokėjo atsakovui, laikytina avansu, kurį jį sumokėjusi šalis, turi teisę reikalauti grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalių sudaryta sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo laikytina preliminaria sutartimi.

„Taigi, neteisingai taikė ir aiškino netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį„

Tačiau LAT pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1964 m. CK nuostatomis, nurodančiomis, kad netesybomis gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas, taigi, neteisingai taikė ir aiškino netesybų bei nuostolių atlyginimo santykį, todėl klaidinga apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti atsakovo pareigą sumokėti 20 000 Lt (5792.40 EUR) baudą ieškovui. LAT nurodė, kad tarp šalių susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo buvo sudarytas ir terminas sutarčiai sudaryti nustatytas jau po 2000 m. – naujojo CK įsigaliojimo, todėl šalių teisėms ir pareigoms taikytinos ne 1964 m. CK, bet 2000 m. naujojo CK nuostatos. Naujasis CK netesybas apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

„Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą„

Svarbu nustatyti netesybų ir nuostolių santykį. Taisyklė, įtvirtinta LR Civilinio kodekso normose, nustato, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius už prisiimtos prievolės netinkamą įvykdymą prašo atlyginti ir nuostolius, ir netesybas, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, t. y. kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma.

Apibendrinant

Be to, CK nuostatos baudinių netesybų nenumato, tai reiškia, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją. Įskaitant netesybas į nuostolių atlyginimą, negalima reikalauti ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet ši nuostata neatima teisės reikalauti protingo dydžio sutartinių netesybų, joms viršijant kreditoriaus nuostolius. Tačiau, kaip LAT pabrėžė, jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl teismas manė, kad 20 000 Lt (5792.40 Eur) netesybų suma neatitinka ieškovo patirtų nuostolių, yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Sistemiškai aiškindamas CK nuostatas bei atsižvelgdamas į įvairias bylos aplinkybes, teismas netesybų sumą sumažino iki 3000 Lt (868.86 Eur).

 

Leonard Jakubėnas