Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės bei įstatymo nustatytos turtinės teisės bei prievolės.
Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į orumą, autorinį vardą), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
Paveldėjimo dalykas – palikimas–mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise.
Palikėjas – asmuo, po kurio mirties atsiranda palikimas. Palikėjas g.b.tik fizinis asmuo. Jeigu asmuo buvo sudaręs testamentą, jis dar vad.testatoriumi (g.b.tik veiksnus asmuo).
Įpėdinis – asmuo, kuris paveldi mirusiojo turtą (jie g.b. pgl. įstatymą arba testamentą).
Paveldėjimo teisės objektas yra tie visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja paveldėjimo teisė, kitaip – paveld.teisės objektas yra visuomeniniai santykiai arba paveldėjimas.
Palikimo atsiradimas – tai paveldėjimo teisinių santykių atsiradimas. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui–palikėjui. Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris g.b. nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis. Yra išimtis – kai asmuo dingo be žinios, tokiom aplinkybėms, palikėjo mirties diena yra teismo sprendime nurodyta, jei teismas tokia diena nurodė. Palikimo atsiradimo vieta– laikoma paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta (tuo siekiama sužinoti, kokios valstybės įstatymai taikomi paveldėjimui).
Paveldėjimo pagrindai:
- Paveldima pagal įstatymą ir testamentą,
- Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu,
- Jeigu nėra įpėdinių arba nė viena įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš įpėdinių atimama teisė paveldėti, mirusio turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba jis pripažintas negaliojančiu; testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė, atsisakė jį priimti arba negali paveldėti pagal CK 5.6str. nurodytas aplinkybės; įpėdinis pagal testamentą mirė prieš atsirandant palikimui, o antrinis įpėdinis nepaskirtas. Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Šios jo normos yra imperatyvios (jie nenurodyti ir negali būti nurodyti kitame įstatyme).
Įpėdinių pagal įstatymą eilės: vaikai ir įvaikai, tėvai, įtėviai, vaikaičiai, palikėjo seneliai ir provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai, taip pat tėvo ir motinos broliai ir seserys, tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai.
Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ar kitų giminaičių pagal kilmę mirties.
Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai. Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pgl.įstatymą. asmenims, kurie atsisakė palikimo, neg.b. atstovaujama.
Paveldėjimas pagal testamentą
Paveldėjimas pagal testamentą. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių. Testamentai gali būti asmeniniai (surašyti paties testatoriaus savo ranka) ir oficialieji (sudarytas dviems egzemplioriais ir patvirtintas notaro).
Palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valgyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą, dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotetikos įstaigai apie palikimo priėmimą. Įpėdinis pgl. įstatymą arba testamentą turi teisę per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Palikimo atsiskaitymas. Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jei įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui prareiškimą, kad jis priima paveldėjimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
Įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas. Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.