Rubrikoje Teisinė informacija Jūs galėsite susipažinti su pagrindiniais Lietuvos Respublikos teisės terminais reglamentuojančiais verslo ypatumus Lietuvoje bei teisinių paslaugų teikimą. Pagal kliento pageidavimą galime padaryti teisinę analizę bei pateikti teisinius komentarus.

Žemės nuoma

Žemės nuoma - pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Žemės nuoma Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys…

Vedybų sutartis

Vedybų sutartis
Teisinės paslaugos

Vedybų sutartis Vedybų sutartis - sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis – tai savanoriškai sudarytas susitarimas, kuriame išreiškiama bendra susitariančiųjų valia, be to, jis grindžiamas šalių lygybe. Vedybų sutarties požymiai:   tai civilinė sutartis (vedybų sutarčiai taikomos visos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims); sudaroma savanoriškumo pagrindu (sudaryti vedybų sutartį ar nesudaryti, sužadėtiniai ar sutuoktiniai sprendžia laisvai ir savarankiškai, nes tai yra jų teisė, o ne…

Uzufruktas

Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas gali būti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai. Uzufrukto objektu gali būti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas. Uzufruktorius turi teisę naudoti daiktą taip, kaip nustatyta, o jeigu nenustatyta, – kaip tai darytų pagal daikto paskirtį rūpestingas…

Ūkininkas

Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre. Ūkininkas šio statuso netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro. Ūkininkas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ar kitoje kredito įstaigoje. Ūkininkas ir jo partneriai Ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai…

Turto patikėjimas

Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka…

Turto areštas

Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Viena iš būtinų ir esminių vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis. Jei…

Taikos sutartis

Taikos sutartis   Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties forma: Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra…

Subrogacija

Subrogacija – reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka. Reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka, kai:   reikalavimas patenkinamas iš trečiojo asmens turto; trečiasis asmuo, kurio turtas buvo įkeistas užtikrinant prievolės įvykdymą, įvykdo už skolininką prievolę; trečiasis asmuo įvykdo už skolininką prievolę, kad būtų išvengta turto, nors jam nepriklausančio, arešto, jeigu tą turtą areštavus šis asmuo prarastų į jį nors kokias savo teises; skolininkas ir skolą sumokėjęs trečiasis asmuo sudaro sutartį dėl skolos sumokėjimo, jeigu apie šią sutartį kreditorius skolos mokėjimo…

Skolos perkėlimas

Skolos perkėlimas – tai situacija, kai trečiasis asmuo pagal sutartį su kreditoriumi perima skolininko pareigas ir teises. Galimi du skolos perkėlimo būdai:   skolos perkėlimas pagal kreditoriaus ir naujojo skolininko sutartį; skolos perkėlimas pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį.   Skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė. Tačiau rašytinės formos nebuvimas automatiškai nedaro skolos perkėlimo sutarties negaliojančia. Šiuo atveju tik iškyla įrodinėjimo pareiga, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Skolos perkėlimas negalimas tais atvejais, kai perkėlimą draudžia įstatymas, sutartis, kai skolos perkėlimas…

Servitutas

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Jei pasikeičia tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektas, nustatytas servitutas išlieka. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas…