Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
  1. įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;
  2. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

 

Nemokumu laikoma tokia įmonės būklė, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įmonės įsipareigojimams įvykdyti, ir pradelsti įsipareigojimai (skola) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės sipareigojimais laikomi bet kokie įsipareigojimai, numastatyti teisės aktuose, sutartyse, įskaitant baudas, palūkanas, delspinigius.

Tik tuomet, kai turtas tampa mažesnis už įsipareigojimus, galima pagrįstai kalbėti apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

Asmenys, turintys teisę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo:
  • kreditorius (kreditoriai);
  • savininkas (savininkai);
  • įmonės administracijos vadovas;
  • likviduojamos įmonės likvidatorius (kai likviduojant įmonę išaiškėja,
  • kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų).

Teisę siūlyti bankui bankroto bylą turi Lietuvos bankas. Prašyti iškelti bankui bankroto bylą gali ir visuotinis akcininkų susirinkimas ar kreditoriai, tačiau tik jeigu yra Lietuvos banko išvada apie banko nemokumą.

Išvardinti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
  1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
  2. įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
  3. įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
  4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
  5. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

 

Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Terminas įvykdyti prievolę įspėjime turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.