Vedybų sutartis

Vedybų sutartis – sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).

Vedybų sutartis – tai savanoriškai sudarytas susitarimas, kuriame išreiškiama bendra susitariančiųjų valia, be to, jis grindžiamas šalių lygybe.

Vedybų sutarties požymiai:

 

1. tai civilinė sutartis (vedybų sutarčiai taikomos visos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims);
2. sudaroma savanoriškumo pagrindu (sudaryti vedybų sutartį ar nesudaryti, sužadėtiniai ar sutuoktiniai sprendžia laisvai ir savarankiškai, nes tai yra jų teisė, o ne pareiga);
3. išreiškiam bendra susitariančiųjų valia (sutartyje turi būti išreikšta bendra sutuoktinių (sužadėtinių) valia, kitaip tariant, turi būti vieninga valios išraiška).;
4. būdingas ypatingas subjektų ratas – tai sutuoktiniai.

Vedybų sutartis galima sudaryti ir iki jos įregistravimo

Vedybų sutartis gali būti sudaryta ne tik esant santuokoje, bet ir iki jos įregistravimo. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, vadinama ikivedybine sutartimi. Jos ypatybė ta, kad šios rūšies sutartis įsigalioja tik nuo santuokos įregistravimo dienos, t.y. tada, kada iškyla būtinybė vienaip ar kitaip reguliuoti sutuoktinių turtinius tarpusavio santykius.

Susituokiantieji gali numatyti, kad ikivedybinė sutartis įsigaliotų praėjus tam tikram laikui po santuokos įregistravimo, jeigu jie tą laiką nustatys susitarimu. Povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo. Ji įsigalioja nuo jos sudarymo datos, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Galimybė sudaryti vedybų sutartį tiesiogiai priklauso nuo galimybės tuoktis

Vadinasi, vedybų sutartį gali sudaryti tik pilnamečiai, priešingos lyties, veiksnūs fiziniai asmenys, nesusiję tarpusavyje artimos giminystės ryšiais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad santuoką leidžiama sudaryti nuo 18 metų, tačiau teismas šį amžių gali sumažinti, bet ne daugiau kaip 3 metais, o nėštumo atveju – asmeniui gali būti leista tuoktis nesulaukus 15 metų.

Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Vedybų sutartis turi būti įregistruota vedybų sutarčių registre. Neįregistruota vedybų sutartis nėra negaliojanti, tačiau ją ir jos pakeitimus, taip pat jos nutraukimą prieš trečiuosius asmenis galima panaudoti tik tada, kai ši sutartis ir jos pakeitimai bei nutraukimas yra įregistruoti registre.

Skiriamos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys:

• įstatyminis;
• sutartinis.
  

  Bendras principas

  Bendras principas – jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Jei sutuoktiniams nepriimtinas toks esamas sutuoktinių turtinių santykių reglamentavimas, turto teisinį režimą jie patys gali nustatyti vedybų sutarties turinyje.

Vedybų sutarties turinį sudaro šalių, t.y. sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių, susitarimo sąlygos dėl esamo, būsimo turto ir turtinių teisių įgijimo, jų turėjimo ir įgyvendinimo, kai kurių tarpusavio turtinių prievolių.

Sutuoktiniams savo nuožiūra gali nusistatyti tokius turto teisinius režimus:

 

1. turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas, kuris reiškia, kad esant susituokus kiekvieno sutuoktinio įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir jis gali ją naudoti, valdyti savo nuožiūra);
2. turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (visiško turto bendrumo teisinis režimas. Sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Bendrąja jungtine nuosavybe bus laikomas ne tik susituokus įgytas turtas, bet ir prieš sudarant santuoką sutuoktinių turėtas turtas);
3. turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (sutuoktinių dalys turte nustatomos bendru susitarimu ir neprivalo būti lygios. Ši vedybų sutarties rūšis reguliuoja tik turtą, įgytą susituokus).

Vedybų sutartis galima sudaryti tiek dėl esamo, tiek dėl būsimo sutuoktinių turto

Vedybų sutartis gali būti sudaroma tiek dėl esamo, tiek dėl būsimo sutuoktinių turto, pavyzdžiui, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant santuokoje, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutartimi nenustačius sutuoktinių naujai įgyto turto teisinio režimo, bus taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir visas turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas bendrąją jungtine nuosavybe.

Sutuoktiniams leidžiama susitarti, jog viena iš anksčiau nurodytų turto teisinio režimo rūšių būtų taikoma visam turtui ar tam tikrai jo daliai, leidžiama nustatyti mišrų turto teisinį režimą, pavyzdžiui, bendrosios jungtinės nuosavybės ar dalinės nuosavybės teisės – nekilnojamajam turtui, o asmeninės nuosavybės teisės režimas – lengvajam automobiliui.

Šeimos turto teisinis režimas

Civiliniame kodekse įvestas šeimos turto teisinis režimas, kurio sutuoktiniai vedybų sutartimi pakeisti negali – jis ir toliau lieka šeimos turtu. Todėl sutuoktiniai vedybų sutartyje negalės nustatyti tokiam turtui asmeninio turto teisinį režimą. Šeimos turtas yra sutuoktinių turto dalis. Jis svarbus visiems šeimos nariams, ypač nepilnamečiams vaikams. Todėl, palyginti su kitu sutuoktinių turtu, šeimos turto teisinis režimas reglamentuojamas griežčiau. Šeimos turtui priskiriama šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, t.y. toks turtas, kuris yra laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida.

Vedybų sutartimi leidžiama ne tik pasirinkti turto teisinį režimą

Vedybų sutartimi leidžiama ne tik pasirinkti turto teisinį režimą, bet ir sureguliuoti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat aptarti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka iširtų, bei kitus klausimus susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.

Susitarimas dėl turto tvarkymo gali apimti sąlygas, numatančias, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo, ir panašiai. Vedybų sutartyje galima nustatyti teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, pavyzdžiui, gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, honorarų, pensijų ir pan.) ar kitos įgyjamos nuosavybės tvarkymu.

Sutartyje gali būti numatyta

Sutartyje gali būti numatyta, kokio dydžio pinigų sumą kiekvienas sutuoktinių turės skirti šeimos reikmėms tenkinti: buto mokesčiams, maistui, poilsiui, turtui pagerinti, vaikų mokymuisi, gydymo išlaidoms ir kt.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje taip pat gali reguliuoti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama. Jie gali aptari, kokie daiktai, namo patalpos priklausys kiekvienam, galimas nedalomo daikto (automobilio, televizoriaus ir pan.) atidavimas kito sutuoktinio nuosavybėn, išmokant atiduodančiajam tam tikrą kompensaciją pinigais.

„..aiškiai apibrėžti teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi gyvenamosiomis patalpomis po santuokos nutraukimo..”

Sutuoktiniai sutartyje gali nustatyti ir kitokias teises ir pareigas, susijusias su jų tarpusavio turtiniais santykiais, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžti teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi gyvenamosiomis patalpomis po santuokos nutraukimo. Prie tokių turtinių santykių galima priskirti sutuoktinių teisę naudotis vienas kito gaunamomis pajamomis iš vertybinių popierių, indėlių bankuose ir komercinėse organizacijose, už turto nuomą, taip pat dividendais, gaunamais už akcijas, ir pan.

Vedybų sutartis negalios, jei prieštaraus viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Moralė – tai dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalaus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Be to, vedybų sutarties sąlyga turi neprieštarauti viešajai tvarkai:

• t.y. sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, negali numatyti sąlygų, kurios negerbtų bendrojo gyvenimo taisyklių,
• turtinės teisės būtų įgyvendinamos tokiu būdu
• ir priemonėmis, kurios pažeistų
• ar varžytų kitų asmenų teises ir interesus,
• pažeistų teisingumo įgyvendinimo principą,
• ribotų asmens laisvę sudaryti santuoką ir pan.

Draudžiamos vedybų sutarties sąlygos

Draudžiamos vedybų sutarties sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ir veiksnumą. Vedybų sutartimi negalima riboti vieno iš sutuoktinių teisės į mokslą, į profesijos pasirinkimą, teisės į darbą, judėjimo laisvės ir pan. Vedybų sutartyje kai kurie sutuoktiniai norėtų, pavyzdžiui, uždrausti sutuoktiniui verstis kokia nors įstatymų nedraudžiama veikla, pasirinkti norimą veiklos rūšį ir pan. Tačiau tokios sąlygos pažeidžia asmenų teisnumo turinį ir nuo pat jų įtraukimo į sutarties turinį negalioja.

Vedybų sutartis yra susijusi

Vedybų sutartis yra susijusi su turtinio pobūdžio santykiais, todėl ja galima nustatyti:

• teises
• bei pareigas susijusias su turto tvarkymu,
• tarpusavio išlaikymu,
• dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas,
  o skyrybų atveju:
• turto padalijimo būdą,
• tvarką, taip pat kitus klausimus, susijusius tik su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.Todėl negalioja tos vedybų sutarties sąlygos, kurios nustato sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius, pavyzdžiui, susitarimas dėl privalomo sutuoktinės pavardės atsisakymo nutraukus santuoką.

Vedybų sutartis negalioja

Vedybų sutartis negalioja ir tuomet, kai joje numatytos sąlygos, kurios nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams, pavyzdžiui, vedybų sutartyje negalima nurodyti, kad skyrybų atveju vaikas lieka su tėvu ar motina. Vedybų sutartis negali riboti ar atimti iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisės į išlaikymą, pavyzdžiui, sutartyje negalima numatyti, kad nedarbingas sutuoktinis neturi teisės gauti išlaikymo.

Apibendrinant

Dar vienas vedybų sutarties sąlygos negaliojimo pagrindas – sutuoktinio teisės kreiptis į teismą ribojimas ar atėmimas. Pavyzdžiui, vienas sutuoktinis negali sutartimi įpareigoti kito sutuoktinio nesikreipti į teismą dėl jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto padalijimo santuokos nutraukimo atveju.