Liudytojas ir jo parodymai

Teisingų ir pagrįstų sprendimų priėmimas, tiek teisėsaugos institucijų ar teismo daugelyje atveju priklauso būtent nuo liudytojo ir jo parodymų. Konkrečios bylos eiga ar ikiteisminis tyrimas dėka liudytojo gali pakrypti ir įtakoti tiek ikiteisminio tyrimo tolimesnių procesinių veiksmų seką, tiek teismo vidinį įsitikinimą konkrečiu klausimu.

Taigi šiame straipsnyje detaliau nagrinėjama liudytojo kaip proceso dalyvio svarba, parodymų įtaka ikiteisminiam tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui, paliečiant probleminius ir kitus aktualius klausimus.

Kas tai yra liudytojas?

Liudytojas tai asmuo, kuris matė, girdėjo, jautė, lietė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus, reiškinius, aplinkybes ir gali tai patvirtinti arba paneigti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Taigi, liudytojo vaidmuo yra padėti teisėsaugos institucijoms nustatyti teisingas ir reikšmingas bylai aplinkybes, kad kuo greičiau ir išsamiau būtų atskleista nusikalstama veika.

Liudytojas ir procesinis statusas

Procesinį statusą liudytojas įgyja kuomet yra kviečiamas į apklausą. Tai dažniausiai yra daroma išsiunčiant asmeniui šaukimą. Asmuo gali būti kviečiamas ir telefonu arba elektroniniu paštu, tačiau praktikoje tai daroma gana retai. Jei asmuo nėra kviečiamas šaukimu į apklausą, jam negali būti taikoma atsakomybė už neatvykimą į apklausą (negali būti atvesdintas, ar skirta bauda). Asmuo taip pat pats gali informuoti teisėsaugos institucijas, jog turi reikšmingos informacijos vykstančiam tyrimui.

Tačiau ar kiekvienas asmuo gali būti pripažintas liudytoju?

Įstatymas nenumato amžiaus ar kitų specialiųjų reikalavimų, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 79 str. nurodo, jog liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Taigi, esminis momentas yra asmens teisingas suvokimas aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos tyrimui, nes priešingu atveju gali būti suklaidinti asmenys tiriantis nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai gali stipriai vilkinti vykstantį procesą.

Apibendrinant

Reziumuojant, jei asmeniui žinomos kokios nors aplinkybės naudingos procesui, jas suvokia ir sugeba duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, asmuo įgauna liudytojo statusą.

Baudžiamojo proceso kodekso 80 str. mums pateikia asmenų sąrašą kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai :

1. asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus;
2. teisėjas – apie teismo pasitarimų kambario paslaptį;
3. įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas;
4. dvasininkai – dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį;
5. viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, jų dalyviai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų. Taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.

„Ar gali būti asmuo apklaustas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką?”

Įstatymas tai draudžia, tačiau palieka vienintelę išimtį, asmens sutikimą duoti tokius parodymus, taikant tam tikrus reikalavimus. Kitaip tariant, asmuo gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas. Nutarimas apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją priimamas prieš tai gavus rašytinį asmens prašymą ar sutikimą būti apklaustam tokia tvarka.  Pabrėžtina, jog liudytojo ir specialaus liudytojo statusas ir teisės yra skirtingos ir negali būti tapatinamos.

Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo. Tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Taigi jei yra pakankamai duomenų apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, asmuo negali būti pripažintas specialiuoju liudytoju, ir jam turi būti suteiktas įtariamojo statusas.

Jeigu specialiojo liudytojo apklausos metu gaunama faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus šio asmens apklausą taip pat yra spręstinas klausimas dėl įtariamojo statuso suteikimo.

Liudytojas turi teisių kurias privalo atlikti

Liudytojas kaip ir kiti proceso dalyviai turi tam tikrų teisių ir pareigų kurias privalo atlikti.  Vienos iš specifinių asmens teisių yra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti asmeniui apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones bei prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti liudytojui anonimiškumą.

Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, skirtos realiam pavojui fizinio asmens gyvybei, sveikatai ar turtui, gresiančiam dėl nusikalstamo poveikio, pašalinti. T.y fizinė asmens ir jo turto apsauga, laikinas asmens perkėlimas į saugią vietą ir kt.

Prašyti taikyti anonimiškumą, liudytojas gali tik kai yra visi įstatyme išvardinti pagrindai t.y gresia realus pavojus liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams.

Liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese. Liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.

Pagrindinės liudytojo pareigos yra:

Pagrindinės liudytojo pareigos yra atvykti, kai jis yra šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar bylą nagrinėjantį teismą bei duoti teisingus parodymus.

Parodymų teisingumas reiškia, jog apklausos metu liudytojas turi sąžiningai, atsakyti į jam užduotus klausimus ir nemeluoti. Jeigu parodymai yra neatitinkantys tikrovės yra išgalvoti ar sąmoningai iškraipomi norint suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūną, jie bus pripažinti melagingais, o už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

Pabrėžtina, jog skirtingai negu liudytojo statusą turinčiam asmeniui, specialiajam liudytojui prieš apklausą yra išaiškinama apie atsakomybės netaikymą už melagingų parodymų davimą.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas