Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviem arba keliems savininkams.

Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. bendraturtis gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.

Skiriama bendroji dalinė nuosavybė, kai bendrojoje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtinė nuosavybė, kai turto dalys nenustatytos.

Bendrosios nuosavybės teisei būdinga:

 

  1. keli subjektai – savininkai. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės. Subjektai gali būti du ar daugiau asmenų;
  2. vieningas objektas – koks nors daiktas ar daiktų visuma. Kiekvieno bendrasavininko nuosavybės teisė yra į visą objektą, o ne į kurią jo dalį natūra.

 

Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam išjos dalyvių pateikus ieškinį. Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako trietiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams.

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje perduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių.

Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name, tai pranešama per notarinę kontorą. Jeigu kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės gyvenamojo namo ar buto atžvilgiu neįgyvendina per vieną mėnesį, o kito turto atžvilgiu – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai kiekvienu bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio ieškiniu turtas padalijamas natūra, kiek tai galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantys bendrasavininkai gauna kompensaciją pinigais.

Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktiniai bendrosios nuosavybės teise jiems priklausantį turą gali tik valdyti ir naudoti.

Preziumuojama, kad visų bendraturčių dalys yra lygios, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme arba sutartyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo.

Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto ar turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ar turtu, taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ar kitokioms rinkliavoms, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato ko kita.