Dokumentų klastojimas

UAB „Teisės garantas” sulaukia vis daugiau asmenų kurie kreipiasi į mūsų teisininkus teigdami, jog tam tikri dokumentai ar duomenys yra padirbti ar suklastoti. Dėl šios priežasties šiame straipsnyje apžvelgsime nusikaltimus susijusius būtent su dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu.
Visų pirma, kyla natūralus klausimas kas yra dokumentas? Kadangi baudžiamasis įstatymas to nedetalizuoja.
Savaime suprantama, jog dokumentai turi tam tikrą formą ir turinį. Pagal formą jie gali būti skirstomi tiek į rašytinius, garso ar vaizdo dokumentus ar elektroninius dokumentus. Dokumentai nors ir skiriasi pagal savo forma ar turinį, tačiau visi jie turi turėti įrodomąją reikšmę t.y dokumentas turi įrodyti tam tikrą juridinį faktą, priklausomai nuo dokumento formos ir reikšmės.

Dokumento sąvoką galima aptikti ir kasacinio Teismo praktikoje:

“Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas” (Byla Nr. 2K-290/2008).
“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).
“Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas” (Byla Nr. 2K-426/2010).
Teismų praktikoje galima rasti išvadų, jog klastojami gali būti bet kokie dokumentai (privatūs ar oficialūs), jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.
 

Tačiau ką reiškia sąvoka „klastojimas“?

Klastojimas gali būti suprantamas kaip asmens veiksmas, kuriuo yra sukuriama neteisinga, melaginga, netikra, informacija ar duomenys.
Būtina atkreipti dėmesį, kad galima suklastoti tikrą ir netikrą dokumentą, tačiau kaip identifikuoti, jog dokumentas, pavyzdžiui, nėra tikras?
Natūralu, jog Lietuvos Respublikos pasą išduoda pasų poskyris, administracinius teisės pažeidimų protokolus ar kitus protokolus surašo asmenys turintys teisę tai padaryti, įvairias sutartis gali tvirtinti notaras, todėl savaime suprantama, jog atitinkamų asmenų turinčių leidimą išduoti dokumentai – laikytini tikrais.
Netikrais galime laikyti tais dokumentais, kurie pagaminti asmenų kurie neturi tam teisės, arba dokumentai kurie apskritai neegzistuoja, pavyzdžiui banko išrašas ar kvitas išduotas privataus asmens.
Tikrą dokumentą galima suklastoti jame pakeitus tam tikrą informaciją ar duomenis. Pavyzdžiui pakeičiamas tekstas, parašas, šalių rekvizitai ir kt.

BPK 300 straipsnyje

Baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 300 straipsnyje yra nurodyti veiksmai ir sankcijos už kurios asmenims kyla baudžiamoji atsakomybė. t.y tikro, netikro arba žinomai netikro dokumento pagaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą asmenys gali būti nubaustas bauda, areštu ar laisvės atėmimu.
Galime pastebėti, jog normoje yra alternatyvus veiksmai, už kuriuos gali kilti baudžiamoji atsakomybė, o jai kilti užtenka bent vieno iš jų atlikimo.
Tai reiškia, jog nėra būtina, kad asmuo pats suklastotų dokumentą. Asmuo gali panaudoti kitų asmenų  pagamintą dokumentą arba jį realizuoti perleidžiant kitiems asmenims.
Verta pažymėti, jog baudžiamasis įstatymas kai kuriuos dokumentus (tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą) „saugo” labiau, o už šių dokumentų klastojimą, nėra numatytos baudos ir asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Apžvelgus teismų praktika, galima pastebėti, jog dažnai kyla atvejų, kai formaliai nusikaltimas yra padarytas, tačiau teismui kyla klausimų dėl žalos padarymo ir veikos pavojingumo.
Galima rasti atvejų, kai asmenys yra išteisinti arba atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos mažareikšmiškumo.

Baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamoji atsakomybė, yra kraštutinė, paskutinė priemonė kurią reikia taikyti, kai kitos jau nebepadeda.
Praktikoje esama, kai pasirašomi dokumentai kitam asmeniui leidus ar pasirašomi dokumentai, kurie neturi jokios juridinės galios. Kyla klausimas, ar tokios veikos vertinimas kaip nusikaltimas laikytinas teisingu, už kurį asmeniui kyla teistumas, nekalbant apie galimą laisvės atėmimą?
Yra atvejų, kuomet tik kasacinis teismas, konstatuoja, jog veika yra mažareikšmė ar asmenį išteisiną. Tai nėra iš esmės teisinga praktika, kadangi kasacinis teismas turi taisyti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų klaidas.
Pabaigai, vertinant šių dienų realijas, remiantis teismų nutartimis dažnai dokumentai yra klastojami, tik tam, jog galima būtų pasiekti kitą tikslą, pavyzdžiui, sukčiaujant užvaldyti svetimą turtą ir pan.
Todėl labai dažnai praktikoje pasitaiko atveju, kai dokumentai klastojami norint apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą ar sukčiauti PVM sritye.
 
Teisininkas Darius Dzikas