Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.
Atstovavimas – tai civilinis teisinis santykis, kai už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus atlieka kiti asmenys.
Civilinių teisinių santykių dalyviai dažnai sudarinėja įvairius sandorius ir atlieka teisinius veiksmus ne patys asmeniškai, bet per kitus asmenis – atstovus. Taip elgiamasi tada, kai asmuo asmeniškai to negali padaryti dėl įvairių priežasčių: ligos, ilgalaikės komandiruotės, didelio užimtumo, teisinio neišprusimo, neveiksnumo. Atstovavimo institutas ypač svarbus verslo santykiuose.
Atstovavimui būdingi bruožai:
1) subjektui (fiziniui ar juridiniui asmeniui) priklausančias teises ir pareigas atlieka kitas asmuo;
2) atstovas veikia ne savo, o subjekto, kuriam atstovauja, vardu;
3) atstovui yra suteikiamos tam tikros įgaliojime nurodytos teisės.
Atstovas visuomet veikia pagal atstovaujamojo įgalinimus. Atstovas savo valia ir veiksmais išreiškia atstovaujamojo valią. Įgalinimas – tai atstovo teisė atstovaujamojo vardu sudarinėti sandorius ir atlikti kitus juridinius veiksmus ir drauge sukurti jam teisines pasekmes. Todėl įgalinimai apibrėžia tą veiksmą arba veiksmų visumą, kuriuos turi atlikti atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais.
Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir išdavus jį atstovui suteikia jam teisę veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris: įgaliojimui sudaryti pakanka vieno asmens – atstovaujamojo (įgaliotojo) pareikštos valios, o atstovo sutikimo nereikia. Atstovas (įgaliotinis) turi teisę atsisakyti įgaliojimo.
Atstovavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys subjektai: 1) atstovaujamasis; 2) atstovas; 3) tretieji asmenys.
Atstovaujamasis (įgaliotojas). Tai asmuo, kurio vardu ir interesais atliekami tam tikri teisiniai veiksmai, remiantis jo paties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto suteiktomis teisėmis. Juo gali būti bet kuris civilinių teisinių santykių subjektas – veiksnus ir neveiksnus, fizinis ir juridinis asmuo. Atstovaujamasis privalo bendradarbiauti su atstovu, priimti viską, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį, aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui vykdyti, atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, sumokėti atstovui atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis arba įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai.
Atstovas (įgaliotinis). Atstovu laikomas atstovaujamojo, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto įgaliotas asmuo, veikiantis atstovaujamojo vardu, interesais ir sąskaita. Atstovai gali būti veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
Atstovo pareigos:
1) lojalumo pareiga: atstovas veikia atstovaujamojo interesais ir turi vengti interesų konflikto (sudarinėti sandorius su savimi arba artimais giminaičiais). Atstovui draudžiama konkuruoti su atstovaujamuoju arba būti abiejų sandorio šalių atstovu tuo pačiu metu. Atstovas negali atskleisti arba naudoti konfidencialios informacijos, gautos esant atstovavimo santykių dalyviu.
2) pareiga laikytis atstovaujamojo nurodymų. Atstovas veikia atstovaujamojo interesais, todėl privalo laikytis protingų ir sąžiningų atstovaujamojo nurodymų, tačiau neprivalo laikytis neteisėtų arba neetiškų nurodymų.
3) pareiga veikti apdairiai ir kompetentingai, t. y. kaip vidutiškai apdairus ir protingas asmuo. Jeigu tai yra atstovavimas, teikdamas tam tikras atlygintines paslaugas (audito, teisines, vadybos, kt.), atstovas privalo laikytis atitinkamos profesijos standartų ir praktikos.
4) pareiga informuoti. Atstovas privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamąjį visais svarbiais klausimais, susijusiais su pavedimo vykdymu.
5) pareiga pateikti ataskaitą bei perduoti viską, ką gavo vykdydamas pavedimą. Pareigos turinys, atsiskaitymo tvarka ir sąlygos priklauso nuo pavestų atlikti veiksmų. Visą turtą, pinigus ir visa kita, ką gavo vykdydamas pavedimą, atstovas privalo perduoti atstovaujamajam.
Tretieji asmenys. Tai asmenys, su kuriais atstovas atstovaujamojo vardu ir interesais sudarinėja sandorius arba atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus.
Atstovavimas atsiranda pagal sandorį, įstatymų, teismo sprendimą arba administracinį aktą.
1) Savanoriškas (sutartinis) atstovavimas: atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį (pavedimo, darbo, jungtinės veiklos sutartis), o atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime arba sutartyje.
2) Būtinasis atstovavimas (atstovavimas pagal įstatymą) – atstovavimo teisinis santykis ir atstovo įgaliojimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios. Susiklosto tada, kai atstovaujamasis yra neveiksnus asmuo, atstovaujamojo interesais veikia ne atstovaujamojo pasirinktas atstovas, bet įstatymo nustatyta tvarka paskirtas atstovas. Būtinasis atstovavimas yra tada, kai tai numato įstatymas (tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu).
Atstovavimas teisme:
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovui gali būti pavedama atlikti tokius procesinius teisinius aktus: surašyti apeliacinį skundą, surašyti kasacinį skundą, dalyvauti byloje ir panašiai.
Atstovavimas teisme suprantamas, kaip vieno asmens dalyvavimas procese kito asmens vardu, siekiant įgyvendinti atstovaujamojo procesines teises ir pareigas.
Atstovaujama dėl dviejų priežasčių:
1. Bylinėjimasis yra veikla, kuri reikalauja specialių teisinių žinių, dėl ko, nors ir būdama teisi šalis, gali ir pralaimėti bylą. Pvz., šalis nežino apeliacinio apskundimo termino ir pan.
2. Tam tikrais atvejais be atstovo bylos neįmanoma išnagrinėti, pvz., šalimi yra neveiksnus fizinis asmuo ir jis savarankiškai negali dalyvauti byloje; juridinis asmuo, turintis kolegialų organą, be atstovavimo negalės išsiversti.
Pagal atstovų dalyvavimo privalomumą, atstovavimą galima skirstyti:
1. Būtinas (pvz., kai yra juridinis asmuo);
2. Neprivalomas (fakultatyvinis arba savanoriškas) – šalis gali vesti bylą pati, bet tam pasisamdo atstovą.
Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.
Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba advokatai ar advokatų padėjėjai.
Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) advokatai;
2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose.
Atstovais teisme negali būti:
1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;
2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip prokuratūros įgaliotiniai;
3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;
4) asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.