Kur kreiptis nukentėjusiajam?

Asmuo nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos dažai pasimeta ir nežino ką daryti susiklosčiusioje situacijoje. Po nusikaltimo nukentėjusiajam kyla abejonių ar reikia kreiptis į teisėsaugos institucijas.  Vietoj to,  jog bandytų atgauti savo prarastą turtą, asmuo nusikaltimo detales nutyli arba jas papasakoja tik savo artimiausiems, šeimos nariams, taip leidžiant toliau nusikaltėliui daryti nusikalstamas veikas. Priežastys yra kelios: asmenys netiki, jog teisėsaugos institucijos registruos, tirs ir ištirs nusikaltimas veikas (nepasitiki teisėsaugos institucijomis),  arba asmuo nežino kur kreiptis pagalbos,  kad jo teisėti interesai būtų apsaugoti.

Žmonės prašo pagalbos pas policiją

Be abejo dažniausiai žmonės pagalbos kreipiasi į policija, kuri yra universali ikiteisminio tyrimo įstaiga. Ji tiria praktiškai kiekvieną nusikalstamą veiką, todėl į policiją galima kreiptis kiekvienu atveju. Tačiau policija anaiptol nėra vienintelė ikiteisminio tyrimo įstaiga į kurią nukentėjusysis gali kreiptis pagalbos.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 165 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos:

Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Specialiųjų tyrimų tarnyba tai įstaiga kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl specifinių nusikaltimo atveju: kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo atvejais galima kreiptis būtent į šią kompetentingą instituciją. Juolab aktuali problema yra korupcija tam tikrose sferose ir sektoriuose: viešieji pirkimai, korupcijos atvejai medicinoje ar policijoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą. Pats įstaigos pavadinimas atskleidžia, jog nusikaltimų objektas yra finansų sistema: buhalterinės apskaitos pažeidimai, mokesčių nesumokėjimai, deklaracijų ir kitų dokumentų nepateikimai, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą ir kt.

Lietuvos Respublikos muitinė

Lietuvos Respublikos muitinė tai įstaiga kurios viena iš funkcijų vykdyti kriminalinę žvalgybą su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikoms nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą. Be abejo pagrindiniai nusikaltimai, kuriuos tiria muitinė yra: kontrabanda, muitinės apgaulė, Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Prokuratūra

Nors minėtame BPK straipsnyje nerasime prokuratūros kaip vienos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, tačiau BPK 169 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prokuroras yra tas proceso dalyvis kuris organizuoja, kontroliuoja, ikiteisminį tyrimą. Gavęs asmens skundą prokuroras kaip minėta, gali pavesti pradėti ikiteisminį tyrimą kitai įstaigai, pavyzdžiui policijai. Todėl asmuo nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos gali kreiptis ne tik į aukščiau minėtas ikiteisminio tyrimo įstaigas, tačiau ir į teritorinę prokuratūrą.

„Baudžiamajame procese yra įtvirtintas ir privataus kaltinimo bylų procesas”

Pabrėžiama, Baudžiamajame procese yra įtvirtintas ir privataus kaltinimo bylu procesas. Šis procesas yra pradedamas tik gavus nukentėjusiojo asmens skundą. Pabrėžtina, jog ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose nėra atliekamas. Išskirtinis privataus kaltinimo proceso bylų bruožas, jog nukentėjusysis tiesiogiai kreipiasi ne į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o tiesiogiai į teismą ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, kurios konkrečiai numatytos įstatyme. Veikos, pagal kurias galimas privatus kaltinimas, yra  nurodytos BPK 407 straipsnyje. Pabrėžtina, kad sąrašas veikų yra baigtinis.

Straipsnyje yra įtvirtintos tokios veikos kaip:

• nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (LR BK 139 straipsnio 1 dalis),
• fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (LR BK 140 straipsnio 1 dalis),
• turto sunaikinimas ar sugadinimas (LR BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalys),
• turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (LR BK 188 straipsnis) ir kitos.Preziumuojant, jog įstatyme įtvirtintos veikos yra kiek mažiau pavojingos, kurios galbūt sukelia mažesnius padarinius, privataus kaltinimo procesas yra vienintelė išimtis, kai kaltinti nusikalstamos veikos padarymu prokuroras neprivalo.

Reziumuojant

Apibendrinant, nukentėjusysis turi visišką pasirinkimo laisvę rinktis kur kreiptis dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu. BPK yra įtvirtintos ikiteisminio tyrimo įstaigos kurios gali pradėti ikiteisminį tyrimą ir tirti nusikalstamas veikas. Taip pat asmuo gali kreiptis į teritorinę prokuratūra, arba privataus kaltinimo tvarka – tiesiogiai į teismą.

Visai nesvarbu kur asmuo kreipsis pagalbos, svarbiausia, jog asmens teisės ir laisvės būtų užtikrintos ir ikiteisminį tyrimą atliktų kompetentingas pareigūnas, arba bylą išnagrinėtų nešališkas teismas.

UAB „Teisės garantas“

Teisininkas Darius Dzikas