Eismo įvykis. Ką daryti?

Galime teigti, jog su Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs praktiškai kiekvienas vairuotojas.  Tačiau ar kiekvienas transporto priemonės vairuotojas žino kaip elgtis patekus į eismo įvykį?

Pabrėžtina, jog dar vis susiduriama su klaidingomis nuomonėmis, jog eismo įvykis yra tik tuomet, kai susiduria dvi ar daugiau transporto priemonių, ar yra nukentėjęs žmogus.

Atėjus pavasariui, dažnas vairuotojas pastebi po žiemos paliktus kelio dangos pėdsakus t.y duobes, įgriuvas ir pan. Jeigu objektyviai įvertinus situaciją, pastebėjote, jog transporto priemonė yra apgadinta dėl prastos kelio dangos, tai be abejonės yra vertinama kaip eismo įvykis ir dažnas vairuotojas net nesusimąsto, jog turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žalos atlyginimo.

Eismo įvykio sudedamosios dalys

Eismo įvykio sudedamosios dalys yra ne tik transporto priemonės ir pėstieji. Nepamirškite, jog apgadinus atitvarus, kelio ženklus, stulpus, ar kitus kelio objektus privaloma pranešti policijai ir užregistruoti eismo įvykį. Kitaip galite būti apkaltintas pabėgimu iš eismo įvykio vietos, o pasekmės gali būti labai griežtos – didžiulė baudą su galimybe prarasti vairuotojo pažymėjimą, kas sukeltų didelių nepatogumų kiekvienam vairuotojui.

Vis dėl to, kokie pirmieji veiksmai turėtų būti patekus į eismo įvykį?

Dažnas vairuotojas (ypač jaunesni ar pirmą kartą patekę į eismo įvyki vairuotojai) skambina savo draudimo bendrovei. Tai nėra bloga praktika, tačiau draudimo bendrovė nėra ta įstaiga kuriai pirmiausia privaloma skambinti. Visų pirma reikia objektyviai įvertinti patį įvykį,  nes jeigu:

Nukentėjo arba žuvo žmogus, yra sugadintas turtas kurio savininko nėra (gyvūnai, stulpai, pastatai ir pan), turima pagrįstų įtarimų, jog įvykio dalyviai gali būti apsvaigę nuo alkoholio,narkotikų ar tiesiog nesusitariama dėl eismo įvykio aplinkybių – reikia kviesti policija. Visais kitais atvejais užtenka užpildyti eismo įvykio deklaracija.

Eismo įvykio deklaracija

Dar viena vyraujanti klaidinga nuomonė, jog neturint su savimi eismo įvykio deklaracijos, jos blanko užpildyti nepavyks. Neabejojama, jog eismo įvykio deklaracijos blankas ženkliai palengvina eismo įvykio aplinkybių pildymą kiekvienam vairuotojui, tačiau jis nėra privalomas. Atkreiptinas dėmėsis, jog eismo įvykio duomenis galima užpildyti ant paprasto balto popieriaus lapo, tačiau jame svarbu nurodyti pačias svarbiausias aplinkybes:  datą bei laiką, vietą, transporto priemonių techninius duomenis, apgadinimus, eismo dalyvių duomenis, draudimo dokumentų informaciją, aprašyti patį eismo įvykį.

Pabrėžtina, jog remiantis Teismų praktiką, daugelis eismo įvykių yra padaromi dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra bylų kurioje asmenys sukėlę eismo įvykį pripažinti tyčia sukėlę eismo įvykį).

Skaudžiausi eismo įvykiai

Skaudžiausi eismo įvykiai yra tuomet kai yra sužeidžiamas arba žūsta žmogus, o už minėtas pasekmes eismo dalyvis gali sulaukti net baudžiamosios atsakomybės ir sulaukti griežtos sankcijos –  laisvės atėmimo.

Tokiais atvejais svarbiausia pasirūpinti nukentėjusiaisiais iškviečiant jiems medicininę pagalbą.

Esminės teisės

Žinoma labai svarbu žinoti turimas esmines teises t.y pačiam rinkti įrodymus (užsirašyti įvykį mačiusių liudytojų duomenis, filmuoti ir fotografuoti eismo įvykio vietą, ženklus, kitas reikšmingas aplinkybes) turėti atstovą (jeigu asmuo kaltinamas ar įtariamas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jis turi teisę turėti atstovą – tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nesvarbu kokiam procesui prasidėjus – administraciniam ar baudžiamajam) ir teisė susipažinti su tyrimo medžiaga.

Vis dėl to patekus į eismo įvykį svarbu neskubėti, pačiam objektyviai įvertinti visas aplinkybes, prisiminti savo teises ir pareigas, o svarbiausia nusiraminti ir esant net menkiausiai abejonei dėl vienos ar kitos aplinkybės kviesti policijos pareigūnus.

„Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas