Nusikaltimas kas tai?
Sąvoka nusikaltimas dažnai galime girdėti visuomenės informavimo priemonėse. Daugelis žmonių nusikaltimo sąvokos prasmę suvokia labai skirtingai. Vieni nusikaltimą apibūdina viską kas prieštarauja jų gyvenimo normoms, kiti sąvoką apibūdina kaip visuomenėje pripažintų taisyklių nesilaikymą bei jų pažeidimą. Tačiau nusikaltimas turi tam tikrą turinį ir požymius.
Pabrėžtina, jog norint suvokti sąvokų nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas reikšmę, tam reikia nemenkų teisinių žinių ir išprusimo.
Nusikaltimo samprata
Atskleidžiant visų pirma nusikaltimo sampratą, būtina nusikaltimą nagrinėti teisine prasme, taip kaip jis suvokiamas ir apibrėžimas mūsų teisinėje demokratinėje valstybėje.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje, yra nurodyta, kad „Nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė“. Vertinant įstatymo normą, galima teigti, kad ji yra neinformatyvi ir sukelianti nemažai klausimų. Kokią veiką mes galime vadinti pavojinga ir uždrausta?
Analizuojant minėtą normą, darytina išvada, jog nusikaltimas turi tam tikrus požymius:
- veikos pavojingumas
- veikos priešingumas teisei.
Pirmasis požymis – veikos pavojingumas. Kokia veika yra pavojinga? Ar kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas laikytinas nusikaltimu? Ar veika pavojinga tik tuomet kai atsiranda žala?
BK 21 ir 22 straipsniai numato galimybę patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn
Baudžiamojo kodekso normos ( BK 21 ir 22 straipsniai) numato galimybę patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn ir už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Todėl teigtina, jog pavojinga veika yra ne tik veika kuri daro žalą įstatymo saugomoms vertybėms, bet ir ta veika, kuri sudaro galimybę žalai atsirasti.
„Žmogaus gyvybė, laisvė, nuosavybė … „
Baudžiamojo įstatymas saugomos vertybės: Žmogaus gyvybė, sveikata, laisvė, nuosavybė, visuomenės saugumas ir kt. Viskas kas pripažįstama visuomenės vertybe turi tam tikrą teisinę apsaugą. Vienos vertybės ginamos administracinės teisės normų, kitos civilinės teisės normų. Aukščiausios ir labiausiai saugomos visuomenės vertybės yra po baudžiamojo įstatymo „sparnu“. Pavyzdžiui, asmens nuosavybę saugo tiek administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tiek baudžiamasis įstatymas. Atsakomybę už smulkaus svetimo turto pagrobimą numatyta ir galima kai nėra baudžiamojo įstatymo 178 straipsnyje numatytų sunkinančių aplinkybių ir pagrobto turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos.
Pagrobus didesnės vertės svetimą turtą, kuris viršija 3 minimalių gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Tai yra įstatymų atribojimo klausimas, kuris liečia ir kitas veikas – kontrabanda, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir kt. Todėl teigtina, jog nusikaltimais galime pripažinti ne tik pavojingas, tačiau ir pačias pavojingiausias veikas, sukeliančias didžiausias pasekmes, tiek fiziniam, juridiniam asmeniui, ar valstybės institucijai. Pabrėžtina, kad asmeniui padariusiam nusikaltimą skiriama pati griežčiausia valstybės prievartos priemonė- kriminalinė bausmė, kuri asmeniui užtraukia teistumą.
Antrasis požymis – veikos priešingumas teisei. Nusikaltimu galime laikyti tik tokią pavojingą veiką, kuri yra kriminalizuota būtent baudžiamajame kodekse. Tai vertybės kurios ginamos ir saugomos įstatymu. Aprašytos veikos yra visuotinai pripažintos ir mums uždraustos. Jos draudžia daryti veiksmus, kurie yra nurodyti konkrečiame įstatymo straipsnyje, o už normos nesilaikymą ir normos pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamojo kodekso 12 straipsnyje yra nurodyta, jog „Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.“
Vertinant baudžiamojo nusižengimo normą ir požymius, galime susidaryti įspūdį, jog jie yra identiški nusikaltimo požymiams, kadangi baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas yra priešingos teisei veikos. Abi veikos yra pavojingos, tačiau tik žodine jo forma.
Pabandykime atskleisti esminius ir pagrindinius sąvokų skirtumus:
- Veikos pavojingumas. Baudžiamasis nusižengimas – savotiškai švelnesnė, lengvesnė ir mažiau pavojingesnė nusikalstamos veikos rūšis pagal savo pobūdį, padaranti sąlyginai nedidelę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir sukelia mažesnę grėsmė žalai kilti.
- Teistumo klausimas. Jei nusikaltimas visais atvejais asmeniui užtraukia teistumą, tai baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju asmuo teistumo „išvengia“ ir jo neįgyja.
- Nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui teismas daugelyje atveju gali skirti alternatyvias bausmes: baudą, areštą, laisvės apribojimą ar laisvės atėmimą, tai baudžiamojo nusižengimo atveju, asmuo „išvengia“ laisvės atėmimo bausmės, kuri jam negali būti skiriama jokiais atvejais.
Pavyzdžiui baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4d. yra nurodyta, „Tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“ Ši norma puikiai iliustruoja baudžiamojo nusižengimo požymius. Per nedidelės vertės svetimo turto ( nuo 3 iki 5 MGL dydžio suma) vertės išaiškinimą, mes galime atskleisti ir veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat matome, jog tarp alternatyvių bausmių nėra jau minėtos laisvės atėmimo bausmės, kuri negali būti teismo skiriama.
Kitą praktinį pavyzdį iliustruoja baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4d. kuriame nurodoma, kad „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.“ Šiuo atveju kyšio dalyko vertė yra nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo atskyrimo kriterijus, kas savotiškai mums leidžia teigti, jog įstatymų leidėjas mažesnio kyšio sumą laiko mažiau pavojinga veika.
UAB „Teisės garantas“
Teisininkas Darius Dzikas