Sukčiavimas kas tai?

Praktiškai kiekvieną dieną galime girdėti informacinėse priemonėse apie „sukčių” daromus nusikaltimus. Dažniausiai „sukčiai” naudojasi gyventoju patiklumu ir panaudodami apgaulę gauna asmeninės finansinės naudos. Tačiau kas yra sukčiavimas?

Sukčiavimas pagal baudžiamąjį kodą

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina.

Kaip jau minėta, informacinėse priemonėse dažnai girdime kaip asmenys nukentėjo nuo pavyzdžiui telefoninių sukčių (prekybos automobiliais sferoje, PVM sukčiavimai, būdami įkalinimo įstaigose prisistato policijos pareigūnais ar giminaičiais kurie neva turi didelių „problemų“, ar gaunate į mobilųjį telefoną trumpąją žinutę su tekstu, jog laimėjote tam tikrą prizą). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, visuomenė yra susipažinusi su įvairiomis sukčiavimo schemomis ir metodais, tačiau nusikaltėliai toliau randa kaip apgauti žmones, o sukčiavimo atveju Lietuvoje nemažėja.

Iš teisinio apibrėžimo yra sunku suvokti ir suprasti sukčiavimo elementus ir požymius. Tad kas gi yra sukčiavimas?

Visų pirma, tai yra nusikaltimas kuris įtvirtintas baudžiamajame kodekse ir už kurį yra numatyta  ne tik bauda, tačiau ir laisvės atėmimas, o jeigu sukčiavimo mastas yra didelis, numatytas laisvės atėmimas net iki aštuonerių metų.

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Jeigu šio nusikaltimo požymio nėra, apie sukčiavimą kaip nusikaltimą kalbėti nebegalime. Tačiau tai nereiškia, jog nėra pažeistos kitos teisės normos ir asmens veiksmai negali būti pripažinti kito nusikaltimo požymiais. Teismų praktikoje išskiriami keli apgaulės kriterijai:

1) objektyvios tiesos iškraipymas;

2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą);

3)tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant

Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. O pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.).

Taigi, sulaukę „sukčiaus“ skambučio atsiminkite:

1. Įvykus eismo įvykiui ar atsitikus kitai nelaimei ar pažeidimui, asmeniui prisistačius policijos pareigūnu, toks asmuo niekada nesprendžia piniginių klausimų, juolab telefonu.
2. Nuskubėkite atlikti veiksmų kurių Jūsų prašo: pervesti pinigus į banko sąskaitą, perduoti juos tretiesiems asmenims, jokiais būdais neįsileiskite nepažįstamų asmenų į savo namus.
3. Jeigu prie Jūsų durų vis gi pasirodė „tariamas“ pareigūnas (policijos ar kitos institucijos) paprašykite jo tarnybinio pažymėjimo, užsirašykite vardą ir pavardė, pažymėjimo numerį. Galite asmenį filmuoti ar fotografuoti.
4. Dažniausiai „sukčiai“ reikalauja visus veiksmus padaryti greitai, išgąsdindami asmenį, kad kiltų kuo mažiau įtarimų ir laiko. Šiuo atveju, labai sudėtinga vadovautis protu, o ne emocijomis, tačiau nereikia skubėti vykdyti reikalavimų. Geriausia yra susisiekti su „tariamai“ nukentėjusiu giminaičiu ar kitu asmeniu, su juo susitikti, išsiaiškinti ar iš tikrųjų reikalinga Jūsų pagalba.

Antroje straipsnio dalyje toliau bus pateiktos „sukčių“ schemos, patarimai kaip išvengti nusikaltėlių bandymų pasipelnyti, bei bus pateikta naujausia Teismų praktika, kuri padės apžvelgti teorinę ir praktikę nusikaltimo pusę.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas