Tikriausiai visi esate girdėję terminą „Teisės aktas„. Gana dažnai masinio informavimo priemonėse mes girdime šį ir panašius terminus, pavyzdžiui, norminis teisės aktas, administracinis aktas.
Tačiau ar visi žino terminų „teisės aktas” ir „norminis teisės aktas” apibrėžimus ir reikšmę? Nors ir dažnai vartojame minėtus terminus, tačiau iki galo jo reikšmes žino ne visi.
Dažniausiai terminas „teisės aktas” yra tapatinamas su terminu „įstatymas”. Pavadinus teisės aktą įstatymu klaidos nebūtų, tačiau tai neatspindėtų tikrosios termino „teisės aktas” reikšmės. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis sako, kad: „Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos”.
Žymus teisės specialistas profesorius Alfonsas Vaišvila savo knygoje „Teisės teorija” teigia, kad šiame apibrėžime padaryta logikos klaida, nes sąvoka teisės aktas apibrežiama ta pačia sąvoka „teisės aktas”, todėl kas yra teisės aktas, lieka nežinoma.
Pagal prof. A. Vaišvilą, Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.
Profesoriaus A. Vaišvilos teigimu, pagrindinės teisės aktų rūšys yra tokios:
1) Bendrųjų teisės normų aktas, kitaip dar vadinamas norminiu teisės aktu – tai kompetentingų valstybės institucijų (teisėkūros subjektų) specialia tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui.
2) Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę. Tai dažniausiai teisės normų taikymo aktai (sutrumpintai — individualūs teisės aktai).
Tuo tarpu pagrindiniai norminių teisės aktų ir individualių teisės taikymo aktų skirtumai yra šie:
1. Norminius teisės aktus leidžia tik tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, ministerijos ir kt.), tuo tarpu individualius teisės aktus leidžia
visos valstybės institucijos, įmonės, pavieniai pareigūnai (pvz., priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo teisės aktus priima visų įmonių, valstybės institucijų vadovai).
2. Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes dažniausiai formuluoja bendrąją elgesio taisyklę. Jame nenurodoma, kokiam konkrečiam asmeniui ar institucijai skiriama teisės norma. Tuo tarpu individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams: konkrečiam asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai.
3. Norminiai teisės aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo skiriasi nuo individualių teisės aktų formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, įsakymas ir kt.).
4. Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, o individualūs teisės aktai – konkrečius gyvenimo atvejus, situacijas.
5. Norminis teisės aktas yra nuolatinis paliepimas, o individualus teisės aktas – vienkartinis paliepimas.
Taigi iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas dokumentas iš tikrųjų gali būti teisės aktu ir turėti juridinę galią.
Leonard Jakubėnas