Teistumas

Pradedant kalbėti apie teistumo sąvoka, pabrėžtina, jog ji vartojama tik baudžiamojoje teisėje. Baudžiamoji atsakomybė sukelia pačias didžiausias pasekmes asmeniui, už pačias sunkiausius padarytus nusikaltimus, todėl teistumo sąvokos mes nerasime jokiame kitame įstatyme (teistumas nekyla asmeniui nei administracinės ar civilinės ir kitos teisės prasme).

Teistumas – tai juridinis faktas, pažymintis asmens teisinį stovį ar padėtį už padarytą nusikaltimą kurį sukelia teismo apkaltinamasis nuosprendis. Teistumą gali turėti tik asmenys, nuteisti už nusikaltimo padarymą ( BK 97 straipsnio 1 dalis). Asmenys padarę baudžiamąjį nusižengimą ir nuteisti už jį, teistumo padarinių ir pačio teistumo išvengia – asmenims teistumas neatsiranda.

Kaip jau minėta teistumas yra tik baudžiamoji teisinė kategorija tačiau gyvenime teistumas sukuria ne tik baudžiamuosius teisinius padarinius.

Taigi teistumas turi dvejopą reikšmę:

1. Baudžiamosios teisinės pasekmes;
2. Bendros teisinės pasekmes.

Pirmuoju atveju, į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu ( BK 97 straipsnio 1 dalis).

Antruoju atveju, asmeniui atsiranda tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymų. Asmuo net ir niekada daugiau nepadaręs nusikalstamos veikos, turėdamas teistumą, arba jam išnykus, gali susidurti su rimtomis problemos. Tiesa kaip jau minėta, ribojimų baudžiamajame įstatyme mes nerasime. Jų turime ieškoti kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, jog asmuo negali eiti valstybės tarnautojo pareigų, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Arba Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme teigiama, jog, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.

Teistumas, visų pirma yra nuteisimą patvirtinantis faktas, tačiau kartu tai yra ir laiko tarpas kuris turi teisines pasekmes. Todėl baudžiamajame įstatyme yra nustatyti teistumo terminai. Suėjus įstatyme nustatytiems terminams, teistumas išnyksta. Teistumas išnyksta savaime. Nereikia kreiptis į teismą, ar kitas institucijas su tikslu jį panaikinti. Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąją teisinę prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.

BK 97 straipsnio 3 dalis mums nurodo, turinčiais teistumą laikomi: (1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; (2) asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu;

Asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: (1) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; (2) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; (3) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; (4) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.

Darytina išvada, kuo asmuo padaro sunkesnį nusikaltimą, tuo ilgesnis teistumo terminas po bausmės atlikimo laikotarpio. Jei asmuo yra nuteistas už kelis skirtingų kategorijų nusikaltimus, jis laikomas turintis teistumą už kelis nusikaltimus. Tačiau teistumo terminai nėra sudedami ir atsiranda vienas teistumo terminas už kelis nusikaltimus, o teistumo išnykimas siejamas su terminu, įstatymo numatytu už sunkiausią padarytą asmens nusikaltimą.

BK 97 straipsnio dalis

BK 97 straipsnio 7 dalis numato, kad: kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.

BK 97 straipsnio 8 dalis nustato svarbią taisyklę, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį  nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą.

Teistumas – asmens juridinis faktas, pažymintis asmens stovį, kuris asmeniui suteikia tam tikrų minėtų teisinių padarinių. Įstatymų reguliavimas, asmens teistumo atžvilgiu gali visam laikui užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą, užimti pareigas. Svarbūs ir teistumo terminai, kuriems neišnykus asmuo padarydamas naują nusikalstamą veiką „nubraukia“ visą laiką kurį praleido nenusikaltęs ir nepažeidęs įstatymų.

Teisininkas Darius Dzikas