Turtas skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį. Nekilnojamieji daiktai paprastai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Žemė yra pagrindinis nekilnojamas daiktas. Nekilnojamus daiktus būtina registruoti viešajame registre, galima registruoti tik identifikuotą (įstatymo nustatytą tvarka suformuotą) žemės sklypą.
Nekilnojamo daikto teisiniam režimui būdinga:
- nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į juos turi būti registruojamos;
- prievolė, kurios dalykas yra nekilnojamas daiktas, vykdoma jo buvimo vietoje;
- nuosavybės teisei ir kitoms daiktinėms teisėms į nekilnojamą turtą yra taikoma jo buvimo vietos valstybės teisė;
- nekilnojamo daikto įgyjamosios senaties terminas yra dešimt metų;
- sandoriams, susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, nustatoma privaloma notarinė forma.
Kad daiktai iš prigimties būtų nekilnojami, jie turi būti susiję su žeme taip, kad jų nebūtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės. Daug iš prigimties nekilnojamų daiktų galima perkelti iš vienos vietos į kitą pakeičiant jų paskirtį, tačiau dėl to tokie iki pasikeičiant paskirčiai buvę daiktai negali būti laikomi kilnojamaisiais, nes paskirties pakeitimas reiškia paties daikto pasikeitimą.
Kai kurie įstatymuose numatyti iš prigimties kilnojami daiktai (laivai ir orlaiviai) yra prilyginami nekilnojamiems daiktams, pagal nekilnojamiems daiktams būdingą teisinį požymį – privalomą registraciją. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamais daiktais ir kitą turtą. Nekilnojamojo turto objekto atidalijimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto nuosavybės bendrasavininkių prašymu atidalijamos nekilnojamojo turto objekto dalys, kurios suformuojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai). Atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Atidalijant žemės sklypus pertvarkomų žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl atidalijimo, privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.