Operatyvinės veiklos kontrolės įstatymas numato Operatyvinės veiklos vyriausybės kontrolę bei parlamentinę priežiūrą: Vyriausybė, kaip žinia, yra vykdomosios valdžios institucija. Jos bendrąją kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Vyriausybės įstatymas. Tuo tarpu Vyriausybės, kaip operatyvinės veiklos subjekto, kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymas, tačiau ši kompetencija išplaukia iš anksčiau minėtų įstatymų normų.
Kaip jau ir buvo rašyta praėjusiame straipsnyje, vykdant operatyvinę veiklą pasitaiko spragų, neteisėtumo atvejų.
Anksčiau aptartais atvejais operatyvinės veiklos kontrolė pasižymėjo betarpiškumu, tiesioginiu ryšiu su tam tikrų veiksmų atlikimu ar kontaktu su operatyviniais darbuotojais. Tuo tarpu Vyriausybinės kontrolės pobūdis laikytinas daugiau koordinaciniu, visuotiniu.
Štai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme įvardyta viena iš Vyriausybės kompetencijų: „…koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų, Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus…”
Vyriausybės operatyvinės veiklos kontrolės mastas ir ribos kaip tik ir išplaukia iš šios formuluotės.
Operatyvinės veiklos įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja, kad „Vyriausybė koordinuoja operatyvinės veiklos subjektų ir jų pagrindinių institucijų veiklą, siekdama užtikrinti jų bendradarbiavimą ir sutelkti jų pastangas pagal kompetenciją veiksmingai spręsti aktualias nusikalstamumo ir valstybės saugumo problemas”. Paprastai šnekant, Vyriausybė nesankcionuoja, neinicijuoja ir betarpiškai nekontroliuoja jokių operatyvinių veiksmų, nesprendžia „buitinių” operatyvinių padalinių problemų, o sprendžia strateginius klausimus, susijusius su nacionaliniu saugumu bei kova su nusikalstamumu. Tai gali būti priemonės operatyvinių padalinių veiklai užtikrinti, jų panaudojimo kontrolė, tam tikrų veiklos rezultatų kontrolė ir pan. Štai, pavyzdžiui, savo nutarimu Vyriausybė nustatė prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai, – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarką.
Ministro pirmininko valioje yra įvairių komisijų kūrimas. Tarp tokių komisijų gali būti ir komisijos, tiriančios tam tikrus atvejus, susijusius su operatyvinės veiklos subjektų problemomis.
Seimo statute taip pat nustatyta tvarka Seimo nutarimu sudaryti Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją (toliau – Komisija). Ši Komisija sudaroma iš 7 narių ir yra nuolatinė.
Skandalai, susiję su CŽV kalėjimo paieška Lietuvoje, rodo, kad operatyvinės veiklos subjektai yra labai svarbus politikų taikinys, nes tai yra viena iš priemonių politiniams „žaidimams”. Teisinėje valstybėje tokia situacija netoleruotina.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija – tai Seimo sudaryta nuolatinė komisija operatyvinės veiklos parlamentinei priežiūrai atlikti. Komisija sudaroma Seimo statuto nustatyta tvarka, ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Operatyvinės veiklos įstatymu, Seimo statutu, kitais teisės norminiais aktais bei šiais nuostatais.
Komisijos uždaviniai yra suformuluoti tiek operatyvinės veiklos įstatyme (23 str.), tiek Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos nuostatuose.
Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos uždaviniai:
1) kontroliuoti konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą vykdant operatyvinę veiklą;
2) prižiūrėti, ar operatyvinės veiklos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, analizuoti operatyvinės veiklos subjektų finansinių išteklių naudojimo veiksmingumą ir racionalumą;
3) teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių operatyvinę veiklą, priėmimo ir tobulinimo;
4) analizuoti operatyvinę veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimams;
5) tirti šiurkščius Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimo bei operatyvinės veiklos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoti operatyvinės veiklos pagrįstumą bei tikslingumą.
Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos teisės:
1) išklausyti operatyvinės veiklos subjektų, jų pagrindinių institucijų, prokurorų, ministerijų ir kitų valstybės institucijų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomas Operatyvinės veiklos įstatymas;
2) savo darbe pasitelkti profesionalius ekspertus, turinčius leidimus susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija;
3) reikalauti ir gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, organizacijų, operatyvinės veiklos subjektų, telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų dokumentų, paaiškinimų ir kitos informacijos, reikalingos kontrolei atlikti;
4) kviesti į posėdžius pareigūnus, kitus asmenis, juos išklausyti bei reikalauti iš pareigūnų, kad būtų pateikti žodiniai ar rašytiniai paaiškinimai dėl šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų nevykdymo arba pažeidimo.
Kaip matome, Seimo komisijos kontrolės funkcijos taip pat yra organizacinio pobūdžio. Todėl ir jos sprendimai nėra betarpiškai susiję su operatyviniais tyrimais ar operatyvinės veiklos dalyviais.
Operatyvinės veiklos parlamentinės komisija gali priimti šiuos sprendimus:
1) atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus;
2) perduoti tyrimo medžiagą teisėsaugos institucijoms, taip pat prašyti, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės, siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai pareigas einantiems pareigūnams ar sustabdyti jų veiklą, kol bus priimtas sprendimas dėl tyrimo rezultatų.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vykdydama parlamentinę kontrolę, komisija negali atlikti tų funkcijų, kurias gali atlikti vidaus kontrolės subjektai. Taigi komisijos galimybės kontroliuoti operatyvinės veiklos teisėtumą yra ribotos, nes komisijai draudžiama susipažinti su operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančiais duomenimis bei detalia informacija apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, operatyvinio tyrimo bylomis ir operatyvinių veiksmų atlikimo taktika.
Leonard Jakubėnas