Pasikeitus įstatymams, reglamentuojantiems Individualiųjų įmonių apmokestinimą daug IĮ savininkų suskubo pertvarkyti Individualias įmonės (IĮ) į Uždarąsias akcines bendroves (UAB).
Pagal galiojančius teisės aktus, IĮ savininkas atsako savo turtu. Bet ar visada?
Pateiksime pavyzdį iš teisminės praktikos, kada IĮ turėjo skolų ir buvo reikalauta atlyginti įmonei skolą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nagrinėjo bylą, kuomet AB Ūkio bankas (toliau- bankas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (A.L. individualios medienos perdirbimo įmonės (toliau – IĮ)) negrąžintą 49197,34 litų sumą (14248.53 Eur), kurią IĮ pasiskolino sudariusi paskolos sutartį su banku. Kauno apygardos teismo sprendimu IĮ buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti.
Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1d. nustato, jog bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami nustatyta tvarka. Taip pat LAT senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11-as punktas nurodo, kad kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą.
Todėl buvo nurodyta parduoti IĮ turtą, taip pat ir asmeninį A. L. (IĮ savininko) turtą tam, kad būtų įvykdyti turtiniai įsipareigojimai kreditoriui. Tačiau piniginių lėšų IĮ kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo. Taip pat nebuvo likę ir IĮ priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta likviduotą dėl bankroto IĮ išregistruoti. Tačiau liko nepatenkinti IĮ kreditoriaus reikalavimai, todėl jis pareiškė savarankišką ieškinį teisme IĮ savininkui.
Kyla klausimas, ar bankas turėjo tokią teisę, t.y. ar galėjo IĮ kreditorius, kurio reikalavimai buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje, reikšti savarankišką ieškinį teisme IĮ savininkui, jeigu šie reikalavimai jau užbaigus bankroto procedūrą liko nepatenkinti?
Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas kreditoriaus ieškinį tenkino visiškai. Remdamiesi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, teismai nurodė, kad atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles tenka ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams. Todėl buvo konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog IĮ turtas neatskirtas nuo savininko turto, atsakovas A. L. privalo įsiskolinimą padengti iš savo asmeninio turto. Be to, teismai pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tiek CK 2.50 straipsnio 4 dalyje bei CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu taip pat ir po šios įmonės likvidavimo, jokių išimčių dėl likvidavimo pagrindų nenumatyta. Taip pat buvo atsižvelgta į LAT nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2003, kurioje nurodyta, kad likvidavus IĮ jos prievolės nepasibaigia, o pereina šio juridinio asmens dalyviams, t.y. savininkams.
Tačiau LAT nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį panaikinti. LAT nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl IĮ skolos priteisimo asmeniškai iš A. L. po to, kai jau buvo baigtos bankroto procedūros ir IĮ buvo išregistruota. Teismo nuomone, tokios teisės ieškovas neturėjo. Buvo remiamasi LAT senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“, kuris nustato, kad bankroto administratorius privalo išreikalauti iš įmonės savininko viso turimo turto sąrašą ir prireikus nukreipti į jį išieškojimą, todėl darytina išvada, kad baigus bankroto procedūras ir įmonę išregistravus, Įmonių bankroto įstatymas nesuteikia teisės kreditoriams kelti naujų reikalavimų bankroto procedūroje dalyvavusiems asmenims.
LAT nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog A. L. turėtų kito turto, išskyrus jo vardu registruotai IĮ priklausančio turto, kuris buvo įkeistas ir realizuotas vykdant bankroto procedūras. LAT konstatavo, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4d.), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3d.).
Taigi, įstatymai nustato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, už kurios prievoles įmonės savininkas atsako visu turtu. Tačiau LAT savo praktikoje išaiškino, kad ne visais atvejais kreditorius su savo reikalavimu gali kreiptis tiesiogiai į įmonės savininką. Tuomet, kai yra pabaigiama bankroto procedūra ir įmonė išregistruojama, kreditorius nebegali pareikšti naujų reikalavimų įmonės savininkui (skolininkui).
Leonard Jakubėnas