Sandoriai

Sandoriai – asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra valios aktai, sąmoningai nukreipti tam tikram teisiniam aktui pasiekti. Žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas vidine valia (valia). Jai susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.

Kiekvienas įstatyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Teisinę reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio teisinio tikslo priklauso sandorio teisinė prigimtis.
Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos susiformuoti žmogaus vidinei valiai. Tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės sudarius sandorį.

Sandorių rūšys:

 

1. Vienašalis sandoris (testamentas, įgaliojimas, kiti). Sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka.
2. Dvišalis sandoris. Sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia.
3. Daugiašalis sandoris. Sandoris, kuriam sudaryti reikalinga trijų ir daugiau šalių suderinta valia.

Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektyviškumą (t.y. teisnumą ir veiksnumą), kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią.Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

Taigi, sandoriai gali būti sudaromi:

 

1. Žodžiu. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Paprastai žodžiu gali būti sudaryti sandoriai:
   a. tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma ne didesnė kaip 500 Lt/145Eur;
   b. nepriklausomai nuo jų sumos, jei jie įvykdomi sudarymo metu, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato kitaip.
2. Raštu. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinė forma skirstoma į:
   1. Paprastą rašytinę formą (dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) parašas);
   2. Notarinę formą (Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl kai sandoriui privaloma notarinė forma, jis laikomas sudarytas tik nuo to momento, kai notaras patvirtina sandorį. Notarine forma turi būti sudaromi:
   – daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
   – vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);
   – kiti sandoriai, kuriems įstatymai nustato privalomą notarinę formą.
3. Konkliudentiniais veiksmais. Tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį. Konkliudentiniais veiksmais gali būti išreikšta asmens valia sudaryti tik tokius sandorius, kuriems įstatymas nenumato tam tikros formos, nei žodinės, nei rašytinės.

Asmens valia gali būti išreikšta tylėjimu

Tylėjimas laikomas valios išreiškimu sudaryti sandorį tik įstatymų numatytais atvejais (pvz.: jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprieštarauja, tai sutartis laikoma atnaujinta neapibrėžtam terminui).

Rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti, jo pavedimu sandorį gali už jį pasirašyti kitas asmuo. Už kitą asmenį pasirašiusio asmens parašą turi patvirtinti notaras arba įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje jis dirba ar mokosi, vadovas ar jo pavaduotojas, arba stacionarinės gydymo įstaigos, kurioje jis gydosi, vyriausiasis gydytojas ar jo pavaduotojas, arba karinio dalinio vadas ar jo pavaduotojas, kai sandorį sudaro karys, arba tolimajame plaukiojime esančio laivo kapitonas, kartu nurodydami priežastį, dėl kurios sudarantis sandorį asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Sutartis – daugiausiai paplitusi sandorių rūšis. Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties požymis yra šalių susitarimas. Reikia, kad sutartį sudarančių asmenų išreikšta valia būtų suderinta tarpusavyje, siekiant bendrų tikslų. Sutartis yra viena iš sandorių rūšių. Kiekviena sutartis yra sandoris, tačiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis.

Sutarties svarbiausi elementai:

 

1. subjektai (sutarties dalyviai);
2. turinys (sudarytos sutarties sąlygų sistema. Sutarties sąlygos nustato šalių teises ir pareigas, t.y. tam tikrą jų elgesį.);
3. forma ( sutarties dalyvių valios išorinio reiškimo būdas).

Sutarties turinio sąlygos (jas galima skirstyti į tris rūšis):

 

1. esmines arba būtinąsias (jų nesant sutartis laikoma nesudaryta. Esminės sutarties sąlygos gali būti nustatomos vienu iš trijų būdų: kai įstatymas pripažįsta esmines sąlygas; būtinos sąlygos tam tikros rūšies susitarimams; visos sutarties sąlygos, dėl kurių vienos šalies pareiškimu turi būti susitarta);
2. įprastines (įstatymu nustatytos sąlygos, kurios dėl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos šalims. Nuo esminių sąlygų jos skiriasi tuo, kad dėl jų sutarties šalims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar šios įprastinės sąlygos nurodytos sutarties tekste);
3. atsitiktines (šalių susitarimu nustatomos sąlygos, kurių įstatymas nereguliuoja arba nustato dispozicine (kai sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti sąlygas) forma. Jos nėra sutarčiai būtinos kaip esminės sutarties sąlygos).