Skolų išieškojimas – tai procedūrų visuma (skolininko ir jo turto paieška, skolininko finansinės padėties analizė, pretenzijų pateikimas, derybos, ikiteisminis skolų išieškojimas. Teisminis skolų išieškojimas, beviltiškų skolų nurašymas, skolų pirkimas ir kt.), paprastai vykdomas sudėtingesniuose situacijose. Skolų išieškojimo tikslas – greitai, efektingai ir mažiausiomis sąnaudomis išieškoti skolą. Galimi du pagrindiniai skolos išieškojimo etapai: ikiteismine ir teismine tvarka.
Skolos išieškojimas ikiteismine tvarka
Ikiteisminis skolos išieškojimas – tai veiksmų visuma, kurios tikslas – sugrąžinti skolą kreditoriui per trumpiausią laiką nesikreipiant į teismą. Ikiteisminiu skolų išieškojimu siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Įvairiais teisėtais būdas yra siekiama kreditoriaus turtinio reikalavimo įgyvendinimo gera skolininko valia.
Ikiteisminis skolų išieškojimas yra efektyvi priemonė siekiant priversti skolininką vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimu, tai pigiausias ir greičiausias būdas kreditoriui atgauti savo lėšas iš skolininko.
Ikiteisminis įsiskolinimų išieškojimas vykdomas derantis su skolininkais dėl pinigų grąžinimo tvarkos, terminų ir sąlygų. Proceso metu renkama informacija apie skolininką; bendraujama su juo; derybų metu siekiama, kad kreditoriui būtų gražintas įsiskolinimas ir nebūtų pažeisti draugiški santykiai su partneriais ar klientais; praleidusiam turtinės prievolės įvykdymo terminą skolininkui rašomos pretenzijos, raginimai, įspėjimai, pranešimai, informuojama apie galimas teisines pasekmes tuo atveju, jei jis atsisakys grąžinti skolą; įvertinama skolininko finansinė būklė; nustatomi ir suderinami skolos grąžinimo terminai; pasirašomas skolos mokėjimo dalimis grafikas ir(ar) vekselis; prižiūrimas įsipareigojimų vykdymas iki visiško atsiskaitymo arba pateikiamos rekomendacijos dėl tolimesnės skolos išieškojimo eigos; inicijuojama bankroto byla.
Skolos išieškojimas teismine tvarka
Ne visada skolas pavyksta išieškoti ikiteismine tvarka. Tai lemia tam tikros aplinkybės – įrodymų trūkumas, labai ilgas įsipareigojimų uždelsimo terminas, kreditoriaus dalies prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas ir kt. Jeigu skolininkas nepasinaudoja jam suteiktomis galimybėmis apmokėti savo skolą be teisminio bylinėjimosi ir atitinkamai papildomų išlaidų, skolos išieškojimas vykdomas teisminiu būdu. Tokiu atveju taikomos įvairios priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip išieškojimas iš skolininko lėšų ar turto, bei piniginių sumų, bei kitos priverstinio pobūdžio priemonės. Priverstinis skolų išieškojimas vykdomas pagal teismo ar kitų institucijų (pvz. notarų) išduotus vykdomuosius dokumentus.
Teisminis skolų išieškojimas apima procesinių dokumentų (ieškinių, priešieškinių, atsiliepimų, dublikų, triplikų, prašymų, atskirųjų skundų, pareiškimų teismo įsakymo tvarka, pareiškimų dokumentinio proceso tvarka, taikos sutarčių, kitų procesinių dokumentų) parengimą ir pateikimą teismui; kliento ir jo interesų atstovavimą teisme; teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų ir įsakymų civilinėse bylose vykdymo priežiūrą; apeliacinių skundų rengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismuose; bankroto bylos iniciavimą.
Jei skolininkas nevykdo sutarto mokėjimo, kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kreiptis galima pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo arba ieškiniu, kuris gali būti nagrinėjamas dokumentiniu procesu ar įprasta ginčo teisena.
Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo
Skolos (piniginiai reikalavimai) atsirandančios iš sutarties nevykdymo, nustatyta tvarka nagrinėjamos teisme pagal kreditoriaus pareiškimą. Prieš pateikiant pareiškimą teismui dėl skolos priteisimo kreditoriui, būtina įvertinti visas sąlygas, kurios turėtų pagrindo būti pripažintomis kaip ne teismo įsakymo nagrinėjimo objektu, t.y., toks pareiškimas gali būti nepriimtas nagrinėti, nes, pavyzdžiui, turėjo būti paduotas kaip ieškinys ginčo teisenos arba dokumentinio proceso tvarka. Taigi, pareiškimas nenagrinėjamas tvarka, kai:
1. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
2. yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
3. skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
4. skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
Tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą.
Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyta:
1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
3) reikalavimo suma, o jeigu prašoma priteisti daiktą, – daikto rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
4) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas;
5) motyvuotas prašymas, jeigu yra pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą;
6) patvirtinimas, jog nėra aukščiau nurodytų pagrindų;
7) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (jei kreditorius prašė jas taikyti). Kai teismas, Kreditoriaus prašymu, taiko laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo nuorašas teismo įsakymo išdavimo dieną išsiunčiamas antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui, kuris, pavyzdžiui, uždeda areštą kol nėra padengtas įsiskolinimas kreditoriui.
Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas), skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Kai skolininkas per 20 dienų nepateikia teismui jokio atsiliepimo, tuomet teismo įsakymas įsiteisėja ir kreditoriaus prašymu išduodamas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti, kurį atlieka antstolis.
Dokumentinis procesas
Ieškinys dėl skolos priteisimo gali būti nagrinėjamas ir dokumentinio proceso tvarka. Norint, kad toks ieškinys būtų nagrinėjimas dokumentinio proceso būdu, reiškiamas reikalavimas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju ginčas nagrinėjamas remiantis dokumentais, rašytinio proceso būdu, o šalys nėra kviečiamos į žodinį teismo posėdį. Jei teismas nusprendžia, kad pateikti rašytiniai įrodymai įrodo skolą, jis per 14 dienų priima preliminarų sprendimą, kuris siunčiamas atsakovui. Atsakovui per 20 dienų nepareiškus prieštaravimų dėl preliminariojo spendimo, šis sprendimas įsiteisėja ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas.
Ginčo teisena
Be jau minėtų paprastesnių procesų galimas ginčo nagrinėjimas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tačiau toks skolos atgavimo būdas pats ilgiausias. Jį vertėtų taikyti tada, kada skolą sunku pagrįsti rašytiniais įrodymais. Taikant ginčo teisenos taisykles, teismui pareiškiamas ieškinys, rengiamasi teisminiam nagrinėjimui, šalys keičiasi atitinkamais procesiniais dokumentais (ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas), taip pat gali būti skiriami ne daugiau kaip du parengiamieji teismo posėdžiai, ir tik po to skiriamas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje.