Visi žino, kad skyrybos yra labai sudėtingas ir skausmingas procesas. Be to, skyrybos dažniausiai reikalauja piniginių išlaidų. Ketinantiems skirtis kyla klausimas, ar įmanoma išsiskirti greitai, „neskausmingai” ir neinvestuojant daugybės pinigų?
Taip. Tai yra įmanoma. Civilinis kodeksas numato tokią galimybę. LR Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 punkte numatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės
Civilinio kodekso 3.51 straipsnis detalizuoja santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktiniams nusprendus nutraukti santuoką taikiai, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nereikia mokėti žyminio mokesčio, o turtas, įgytas santuokos metu, dalijamas be ginčo. Be to, taikiai išsprendžiami vaikų priežiūros, išlaikymo, auklėjimo bei gyvenamosios vietos klausimai.
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvirtinamas Sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių bei pateikiant teismui prašymą. Tačiau tam, kad santuoka būtų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dar turi būti įvykdytos šios sąlygos: nuo santuokos sudarymo turi būti praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai turi būti visiškai veiksnūs, sutuoktiniai turi sudaryti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu aukščiau išvardytos sąlygos įvykdytos, teismas nutraukia santuoką supaprastinta proceso tvarka.
Nusprendus nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, Teismui turi būti pateikti tokie dokumentai:
1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką. Prašyme turi būti nurodyta:
1.1. teismo, kuriam paduodamas prašymas, pavadinimas;
1.2. sutuoktinių vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, gyvenamoji vieta; dokumento pobūdis ir dalykas;
1.3. priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo;
1.4. duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data);
1.5. aplinkybės, patvirtinančios prašymo dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (pvz., gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, jei sutuoktiniai gyvena atskirai ir pan.);
1.6. duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius (t.y. asmenis, kuriems jūs ar sutuoktinis esate skolingi ar kurie turi reikalavimo teisę) ir nurodymas, kad visiems žinomiems kreditoriams pranešta apie bylos iškėlimą;
1.7. kaip bus vykdomos pareigos kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams;
1.8. prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo;
1.9. informacija, ar byla bus vedama per advokatą;
1.10. pridedamų prie ieškinio dokumentų sąrašas.
1.11. prašymą paduodančių asmenų parašai ir jo surašymo data.
2. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių :
Sutarties forma turi būti rašytinė. Įstatymas nekelia reikalavimo, kad tokia sutartis turi būti tvirtinama notaro.
Sutarties turiniui keliami šie pagrindiniai reikalavimai: joje turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių išlaikymo klausimai, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai bei kitos turtinės teisės ir pareigos.
3. Priedai (santuokos liudijimas, vaikų gimimo liudijimai, pažyma apie turtą (iš VŠĮ Registrų Centro)
4. Vedybų sutartis (jei tokia yra sudaryta).
5. Kreditinių įsipareigojimų sutartys.
Teismui pateikus visus išvardytus dokumentus, įstatymai sudaro galimybę sutuoktiniams greit ir beveik be išlaidų nutraukti santuoką.
Leonard Jakubėnas