Specialusis liudytojas

Visi prieš tai straipsniuose nagrinėti baudžiamojo proceso dalyviai yra aiškiai apibrėžti įstatyme, todėl didesnių neaiškumų dėl jų kaip baudžiamojo proceso dalyvių statuso, teisinės padėties bei apibrėžtumo lyg ir nekyla. Tačiau baudžiamojoje procesinėje veikloje neretai dalyvauja ir kiti dalyviai, kurių teisinė padėtis nėra apibrėžta įstatymiškai arba jei ir yra apibrėžta, tačiau nepakankamai išsamiai.

Todėl tokių baudžiamojo proceso dalyvių teisinė padėtis, jų apibrėžtis taip pat turi būti analizuojami, nes šie asmenys, bet kokiu atveju, vienaip ar kitaip prisideda prie tinkamo baudžiamojo proceso įgyvendinimo ir teisingo bylos išsprendimo. Prie nagrinėtų baudžiamojo proceso dalyvių galima priskirti visuomenės atstovus, užstato davėjus, specialiuosius liudytojus, vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) atstovus.

Ankstesniam straipsnyje

Anksčiau rašytame straipsnyje apie liudytoją ir jo statusą, buvo paminėtas ir kitas proceso dalyvis – specialusis liudytojas. Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas tada, kai pareigūnai neturi pakankamai duomenų, kad jų pakaktų pareikšti įtarimus asmeniui dėl nusikalstamos veikos padarymo.

„Procesą organizuojantys ir kuruojantys pareigūnai..”

Tai dažniausiai atsitinka pačios bylos ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai tyrimą bei procesą organizuojantys ir kuruojantys pareigūnai nespėja surinkti ir detaliau nagrinėti turimus duomenis, tačiau tam tikrų duomenų yra, rodančių, jog žmogus padarė vieną ar kitą nusikaltimą, bet duomenų yra mažai arba jie nėra svarūs.

Šių dienų realijos mums parodo, kad specialiojo liudytojo statusas yra labai plačiai naudojamas ir patogus procese, kur dalyvauja teisinę neliečiamybę turintys asmenys – Seimo nariai, ministrai, teisėjai. (Egidijaus Masiulio, Ričardo Malinausko ir kiti atvejai).

Specialaus liudytojo sąvoka BPK

Specialaus liudytojo sąvoka BPK normose nėra įtvirtinta tiesiogiai, tačiau ją galima įžvelgti BPK 82 str. 3 d., kurioje nurodoma, jog „Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse.“

Iš šios įstatyminės nuostatos išplaukia, jog šio baudžiamojo proceso dalyvio teisinė padėtis baudžiamojo proceso doktrinoje yra specifinio pobūdžio. Kadangi šis asmuo duoda parodymus ne apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką. Kurios atlikimo tam tikros detalės jam gali būti žinomos kaip yra paprasto liudytojo atveju, tačiau apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką ir tolimesnėje baudžiamojo proceso eigoje, specialiojo liudytojo teisinė padėtis gali pasikeisti ir asmuo tuomet įgis įtariamojo teisinį statusą.

Specialus liudytojas ir jo sutikimas duodant parodymus

Tačiau specialus liudytojas visų pirma turi sutikti duoti parodymus, nes viena iš jam įstatymo garantuojamų teisių yra atsisakyti duoti parodymus esant teisėtam pagrindui. Be to, priešingai nei paprastam liudytojui, specialiam liudytojui negalima taikyti BPK 83 str. 2 bei 4 dalis, numatančias atsakomybę už neatvykimą be svarbios priežasties pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.

Arba be teisėto pagrindo atsisakančiam ar vengiančiam duoti parodymus, taip pat už melagingų parodymų davimą. Be numatytos skirtingos atsakomybės šiems subjektams, analizuojant liudytojo ir specialaus liudytojo tarpusavio sąsajas, matomas dar vienas itin svarbus aspektas, t.y. duodamų parodymų pobūdis arba dalykas.

Liudytojo parodymų dalyką sudaro tokia jo pateikiama informacija teisėsaugos institucijoms:

1) Informacija apie nusikalstamą veiką, t.y. jos įvykdymo laikas, vieta bei padarymo būdas;
2) Informacija apie nusikalstamą veiką padariusį (-ius) asmenį (-is);
3) Informacija apie nusikalstama veika padarytą žalą;
4) Informacija apie visas kitas jam žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Taip pat ne mažiau svarbūs tokie liudytojo pateikiamos informacijos bruožai kaip:

• jam žinomi duomenys apie įtariamojo (kaltinamojo) ir nukentėjusiojo asmenybę;
• jų tarpusavio ryšius;
• apie pačio liudytojo santykius su šiais baudžiamojo proceso dalyviais.Tuo tarpu specialus liudytojas pateikia iš esmės informaciją apie tas pačias minėtąsias aplinkybes, tačiau ši jo pateikiama informacija yra siejama ne su kito asmens (įtariamojo ar kaltinamojo) galimai padaryta veika, tačiau su pačio specialaus liudytojo galimai padaryta nusikalstama veika.

Liudytojas ir specialus liudytojas kuom skiriasi?

Dar vienas svarbus aspektas, atskiriantis liudytojo ir specialaus liudytojo kaip baudžiamųjų proceso dalyvių, ypatumus yra jų skirtingi interesai. Teisinėje literatūroje dažnai pasisakoma, jog liudytojo interesas yra neutralaus pobūdžio, t.y. jis byloje neturi asmeninio suinteresuotumo (nors tokiu teiginiu kai kurie teisininkai visgi linkę abejoti, aut. pastaba), tuo tarpu specialus liudytojas, be abejo, asmeninį suinteresuotumą turi, kadangi pastarasis apklausiamas būtent apie savo paties (o ne kito asmens) galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Nors BPK tiesiogiai ir neapibrėžia specialaus liudytojo sąvokos, pažymėtina, kad ši sąvoka pateikiama LR

Generalinio prokuroro 2008 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. I-8 „Dėl rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad:

„Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.“

Apibendrinant

Reziumuojant liudytojo ir specialaus liudytojo teisinės padėties ypatumus bei jų skirtumus, reikia akcentuoti tai, kad liudytojas duoda parodymus apie kito asmens galimai padarytą nusikalstame veiką, tuo tarpu specialus liudytojas – apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Be to, liudytojo veiksmai siekiant išvengti duoti parodymus yra grindžiami užtikrinama galima valstybės jam taikoma prievarta (liudytojas gali būti atvesdinamas (BPK 142 str.), o remiantis BPK 163 str. jam gali būti taikomos tam tikros procesinės prievartos priemonės, t.y. skiriama bauda arba net gi areštas iki vieno mėnesio laikotarpio).

Tuo tarpu specialus liudytojas turi teisę nesutikti duoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, be to, gali reikalauti baudžiamajame procese būti pripažintas įtariamuoju.

UAB „Teisės garantas“ Teisininkas Darius Dzikas