Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau tekste DNSB) – pagal LR DNSB įstatymo 3 str. – tai yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Pasižiūrėkime paprastai. Bendrija – tai juridinis asmuo, kitaip tariant, paprasta organizacija, kuriai LR įstatymai leidžia užsiimti tam tikra veikla. 2001 m liepos 1 d. įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, jo 4.84 straipsniu Savivaldybės buvo įpareigotos skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratorių, tačiau tokie veiksmai neatitinka nei konkurencijos principų, nei vartotojų gynimo, nes nesuteikia sprendimo laisvės daugiabučių namų savininkams. Todėl reikėjo alternatyvos savivaldybės skiriamiems objekto administratoriams. Sukūrus bendriją, sklandžiau vyksta namo administravimas ir eksploatavimas, auga gyventojų aktyvumas ir tarpusavio pasitikėjimas.
Bendrijoms, dalyvaujančioms savivaldybių programose, yra sukurtas finansavimo modelis. Tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu bei priežiūra, lengviau pasinaudoti savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti. Šios „įmonės” savininkai – tai namo butų savininkai, kuriems labai svarbu, kaip bendrijai sekasi dirbti laisvos rinkos sąlygomis. Daugelis ekonomistų sako, kad sutaupytus pinigus galima prilyginti uždirbtiems pinigams, taigi labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų asmuo, turintis įmonės valdymo pagrindų (finansai ir mokesčiai, derybų menas), jis turi kurti maksimalią naudą bendrijos nariams. Gero derybininko ir organizatoriaus pagalba, kai kurių ekspertų teigimu, komunalinius mokesčius galima sumažinti iki 50 proc.
DNSB gali samdyti savo darbuotojus, kitas įmones darbams atlikti (patalpų priežiūra, buhalterinė apskaita), tačiau jei bendrija pati pasirenka paslaugų tiekėją, tai jokio atestato jam nereikia, jis reikalingas tik tada, kai savivaldybė pati paskiria objekto administratorių kartu sudarydama monopolines sąlygas taikyti maksimalius įkainius. Būtina priminti, kad esant nedideliam namui, būtų tikslinga nuspręsti bendrą turtą eksploatuoti jungtinės veiklos sutartimi, kuri privalomai registruojama viešajame registre. Šios sutarties sudarymas taip pat suteikia teisę pretenduoti į valstybės paramą.
Šiuo metu teisininkus pasiekia gyventojų prašymai dėl informacijos suteikimo. Vienas problematiškiausių aspektų – praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas. Pateiksime vieną iš aktualiausių klausimų: „Kur galima kreiptis, jei pirmininkas savivaliauja dėl namo renovacijos, mes dėl jos nesutinkame, o jis ir rangovus jau susirado. Parašus buvo susirinkęs prieš metus, kai dar gyvenimo sąlygos buvo geros, situacijai pasikeitus, dalis narių nebenori renovacijos, tačiau pirmininkas net nenori to girdėti. Ką daryti?”
Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo. Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos. Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko. Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi. Įstatymas šiuo atveju vienareikšmiškas (DNSB įstatymo 21 str.).
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite, tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo. Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius. O svarbiausia, kad esant tiek paskirtam savivaldybės bendrojo objekto administratoriui, tiek įsteigus bendriją ar pasirašius jungtinės veiklos sutartį, darbuotojai atstovautų išskirtinai gyventojų, o ne siaurų materialine nauda suinteresuotų asmenų grupių interesams.