Operatyvinės veiklos kontrolė

Apie Operatyvinės veiklos kontrolės problemą neretai kalbama spaudoje, o po pastarojo meto įvykių, susijusių su politinėmis batalijomis, imta atvirai kalbėti apie operatyvinės veiklos kontrolės stoką.

„Kažkuri grandis, kontroliuojanti operatyvinės veiklos teisėtumą, ne visai atlieka savo darbą.“ Negalima nesutikti su A.Šukio nuomone, kad tiek prokurorai nėra pakankamai reiklūs ir principingi, tiek teismai per daug lengvai išduoda leidimus atlikti operatyvinius veiksmus. Apie tai prabilta po daugelio rezonansinių įvykių, kuomet buvo paviešinta operatyvinė informacija, kuri vėliau nepasitvirtino.

Pasaulį valdo informacija

Operatyvinės veiklos subjektų intervencijos į žmogaus privatų gyvenimą galimybės yra labai didelės – įstatyme numatytos priemonės bei metodai leidžia detaliai pažinti žmogaus privatų gyvenimą. Kalba gali eiti apie kiekvieną iš mūsų. Ir kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra su savais niuansais, paslaptimis ir sentimentais. Negana to – pasaulį valdo informacija. O operatyvinė veikla ir skirta informacijai gauti. Ir ne tik apie privatų žmogaus gyvenimą. Neretai į tokios informacijos sferą patenka ir valstybės paslaptys, ir komercinės paslaptys, taip pat, aišku, ir asmens privatumą garantuojančios paslaptys. D.Žilinskas rašo: „Žmogaus teisės – konstituciškai įtvirtintos, prigimtinės vertybės, kurių apsaugai užtikrinti pajungta visa valstybės institucijų sistema.“. Autorius, be abejo, teisus, valstybė iš tiesų turėtų būti žmogaus tarnas.

Kontrolės proceso metu svarbu nustatyti

Operatyvinė veikla savo esme taip pat laikytina žmonių tarnu, tačiau ne visų vienodu mastu. Taigi kalbėdami apie operatyvinės veiklos kontrolės galimybes tinkamai įtakoti žmogaus teisių apsaugą, privalome dar kartą grįžti prie teisėtumo ir tikslingumo sąvokų. Kontroliuojančiųjų subjektų tikslas nukreipti operatyvinę veiklą ta linkme, kad jos tikslingumas ir teisėtumas nekeltų abejonių. Vadinasi, kontrolės proceso metu svarbu nustatyti, ar kontrolės subjektas tik renka informaciją (kas nėra operatyvinės veiklos tikslas), ar renka informaciją apie kriminogeninius procesus ar procesus, susijusius su valstybės saugumu. Kaip matome, kalba čia eina apie operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso objekto suvienodinimo galimybes. Apie tai yra rašyta ir mokslinėje literatūroje.

Tai reikštų, kad operatyviniam tyrimui suteikiamas ikiteisminio tyrimo statusas. Manome, kad tokiu atveju žymiai padidėtų tyrimo legalumas ir sumažėtų atotrūkis tarp operatyvinės ir procesinės informacijos bylose.

Operatyvinė veikla labai glaudžiai susijusi su asmens duomenų naudojimu.

Šiame kontekste iškyla asmens duomenų apsaugos problema ir kartu lyg ir atsiranda dar vienas operatyvinės veiklos kontrolės subjektas, sakyčiau, „neakivaizdiniu būdu“. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Ji atskaitinga Vyriausybei. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Svarbiausi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklos tikslai: prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą.

Tokiu būdu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prisideda prie žmogaus teisių apsaugos ir tais atvejais, kai operatyvinės veiklos subjektai neteisėtai ar nepagrįstai naudoja asmens duomenis. Jų pateikiama informacija gali būti naudinga operatyvinės veiklos subjektams.

Taigi žmogaus teisių apsaugos kulto eskalavimas neturėtų trukdyti operatyviniams padaliniams atlikti savo funkcijas. Visuomenė turėtų būti orientuota į pasitikėjimą teisėtvarkos ir saugumo institucijomis, o operatyvinės veiklos subjektai – griežtai laikytis įstatymų.

Leonard Jakubėnas