Dovanojimas – pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
Dovanojimo sutartimi galima ne tik perduoti turtą (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigus ar kt.) kito asmens nuosavybėn. Dovanojimo sutarties dalyku taip pat gali būti tiek turtinė teisė (reikalavimas), tiek apdovanojamojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Tačiau negalima dovanoti turto, kurio nėra sudarant sutartį ar kuris bus sukurtas tik ateityje – tokia dovanojimo sutartis negalioja. Be to, pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi.
Esminis dovanojimo sutarties požymis yra tas, kad tai yra neatlygintinas sandoris. Dovanotojas turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) apdovanotajam perduoda nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui neatlygintinai.
Dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja. Taip pat, negalioja sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį. Dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.
Turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, galima dovanoti tik esant visų dovanojamo turto savininkų (bendraturčių) rašytiniam sutikimui.
Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
Įstatymai dovanojimo sutarties formai nustato keletą reikalavimų. Dovanojant didesnę kaip penkių tūkstančių litų sumą, turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis. Jei dovanojamas nekilnojamasis daiktas ar dovanojimo sutarties suma yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti sudaroma notarinės formos sutartis.
Dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.
Įstatymai numato apribojimus, kokiems asmenims yra draudžiama priimti dovanas. Draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar globos (rūpybos) institucijų vadovams ir kitiems darbuotojams iš asmenų, kurie šiose institucijose gydosi ar išlaikomi, bei jų artimųjų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Taip pat, draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.
Dovanotojo pagal sutartį perduodamas dovanojamas turtas turi būti be jokių suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti. Tačiau tokie suvaržymai gali būti, jei jie dovanojimo sutartyje yra aiškiai šalių aptarti. Dovanotojas neatsako, jei dovanojamas turtas turi paslėptų trūkumų, jeigu pats dovanotojas apie juos nežinojo ar neturėjo žinoti. Apdovanotasis gali reikalauti, kad dovanotojas atlygintų nuostolius, jeigu apdovanotasis turėjo išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar jo trūkumų pašalinimu, o dovanotojas, žinodamas ar turėdamas žinoti apie tuos suvaržymus ar trūkumus, apie juos apdovanotojam nepranešė.
Jeigu dovanojimo sutarties sudarymas ar vykdymas yra susijęs su tam tikromis išlaidomis, jas privalo apmokėti dovanotojas, nebent dovanojimo sutartyje numatyta kas kita. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, apdovanotasis atsako tik už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susijusios su dovana.
Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Kai dovanojimas panaikinamas, apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs.