Franšizė – dviejų juridiškai savarankiškų įmonių sutartimi reguliuojama ilgalaikio bendradarbiavimo forma, kai už tam tikrą vienkartinį ir/arba nuolatinį atlyginimą viena įmonė (franšizės gavėja) gauna galimybę tiksliai apibrėžtomis sąlygomis naudotis tam tikromis kitos įmonės (franšizės davėjos) teisėmis. Šių teisių objektas yra galimybė naudotis franšizės davėjo firmos vardą, pardavinėti ir/arba gaminti jos prekes, teisė į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją, naudotis jos sukaupta patirtimi ir pan. Franšizės davėjas įsipareigoja franšizės gavėjui teikti įvairią pagalbą statant bei įrengiant įmonę, organizuojant jos darbą ir pan.

Franšizės sutartis

 

Franšizės sutartys skiriasi nuo kitų kooperacijos formų tuo, kad pasižymi lankstumu, apima ne tik prekes ir technologiją, bet ir kruopščiai parengtas rinkodaros priemones, ypatingą dėmesį skiria įmonės ir prekių įvaizdžio formavimui.

Franšizės sutarties šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai).

Franšizės sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas franšizės sutartį daro negaliojančią. Tretiesiems asmenims sutartis gali būti panaudota tik įregistravus franšizės sutarties sudarymo faktą įstatymų nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas. Jeigu teisių turėtojas įregistruotas užsienio valstybėje, franšizės sutarties sudarymo faktas turi būti registruojamas juridinių asmenų registre, kuriame įregistruotas naudotojas. Jeigu franšizės sutarties dalykas yra pramoninės nuosavybės teise saugomas objektas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka atitinkamoje institucijoje, registruojančioje pramoninės nuosavybės teisės objektus ir teises į juos.

Subfranšizės sutartis

 

Subfranšizės sutartis. Franšizės sutartis gali numatyti naudotojo teisę leisti kitiems asmenims naudotis visomis jam suteiktomis išimtinėmis teisėmis ar kai kuriomis iš jų subfranšizės sąlygomis. Subfranšizės sutarties sąlygos turi būti iš anksto aptartos franšizės sutartyje arba vėliau suderintos su teisių turėtoju. Franšizės sutartis taip pat gali numatyti naudotojo pareigą po sutarties sudarymo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis tam tikrą laiką tomis teisėmis subfranšizės sąlygomis. Subfranšizės sutartis negali būti sudaryta ilgesniam terminui nei franšizės sutartis. Jeigu negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis.

Teisių turėtojas privalo:

 

  1. perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją, kuri yra būtina naudotojui, kad šis galėtų įgyvendinti jam suteiktas pagal franšizės sutartį teises, taip pat instruktuoti naudotoją ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotų teisių įgyvendinimu;
  2. išduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir užtikrinti jų įforminimą nustatyta tvarka.

Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, teisių turėtojas privalo:

 

  1. užtikrinti franšizės sutarties įregistravimą;
  2. teikti naudotojui nuolatinę techninę ir konsultacinę pagalbą, padėti apmokyti naudotojo darbuotojus;
  3. kontroliuoti naudotojo pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę.

 

Naudotojas, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ir ypatumus bei franšizės sutarties sąlygas, privalo:

 

  1. franšizės sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą;
  2. užtikrinti pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę;
  3. laikytis teisių turėtojo nurodymų ir instrukcijų dėl teisių naudojimo, naudotojo komercinių patalpų vidaus ir išorės apipavidalinimo ir kitokios franšizės sutartyje nustatytos veiklos sąlygų;
  4. teikti pirkėjams (užsakovams) papildomų paslaugų, kurių jie galėjo protingai tikėtis įsigydami (užsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai iš teisių turėtojo;
  5. neatskleisti kitiems asmenims iš teisių turėtojo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos;
  6. sudaryti subfranšizės sutartį, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franšizės sutartyje;
  7. informuoti pirkėjus (užsakovus) labiausiai jiems akivaizdžiausiu būdu apie tai, kad naudotojas veikia pagal franšizės sutartį ir naudoja teisių turėtojo firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar kitokį teisių turėtoją individualizuojantį simbolį.

Šalių teisių apribojimai. Sutarties šalys gali sutartyje numatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisė. Franšizės sutartis gali numatyti šiuos šalių teisių apribojimus:

 

  1. teisių turėtojo prievolę nesuteikti kitiems asmenims analogiškų išimtinių teisių visumos naudoti toje pačioje teritorijoje kaip ir naudotojas arba teisių turėtojo prievolę pačiam nevykdyti analogiškos veiklos toje pačioje teritorijoje;
  2. naudotojo prievolę nekonkuruoti su teisių turėtoju sutartyje nustatytoje teritorijoje toje verslo srityje, kurioje naudotojas veikia naudodamasis jam suteiktomis teisėmis;
  3. draudimą naudotojui sudaryti franšizės sutartis dėl analogiškų teisių su teisių turėtojo konkurentais (potencialiais konkurentais);
  4. naudotojo prievolę derinti su teisių turėtoju komercinių patalpų, nustatytų sutartyje, išdėstymą ir jų išorės bei vidaus apipavidalinimą.

Franšizės sutarties sąlygos, ribojančios šalių teises, gali būti pripažintos negaliojančiomis įstatymo, reglamentuojančio konkurenciją, nustatytais pagrindais ir tvarka, jeigu šios sąlygos riboja konkurenciją.

Negalioja franšizės sutarties sąlygos, kurias draudžia konkurencijos teisė, konkrečiai:

 

  1. sąlygos, suteikiančios teisę teisių turėtojui nustatyti naudotojo gaminamų prekių ar atliekamų darbų, ar teikiamų paslaugų kainas arba jų minimalų dydį;
  2. sąlygos, suteikiančios naudotojui teisę parduoti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas tik tam tikros kategorijos pirkėjams (užsakovams) arba tik pirkėjams (užsakovams), gyvenantiems franšizės sutartyje nustatytoje teritorijoje.