Netesybos – įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiausiai naudojamos prievoliniuose santykiuose tarp juridinių asmenų, rečiau – prievoliniuose santykiuose tarp fizinių bei juridini asmenų ir tarp fizinių asmenų, pavyzdžiui: gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose, atsiskaitant už komunalines paslaugas, suteikiant paskolas fiziniams asmenims.

Netesybų paskirtis – skatinti skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę, nes netesybos yra laikomos papildoma prievole prie pagrindinės, o tai reiškia, kad net sumokėjęs netesybas skolininkas neatleidžiamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo, išskyrus įstatymu ar sutartimi numatytus atvejus.

Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Pagal netesybų atsiradimo teisinį pagrindą, jas galima suskirstyti į tris grupes:

 

  1. įstatymo nustatytos netesybos (atsiranda pagal įstatymą arba poįstatyminį aktą. Tokiame teisės akte nurodoma už kokius teisės pažeidimus šios netesybos taikomos, jų dydis, išieškojimo tvarka. Reikalavimai dėl įstatyminių netesybų paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, ir prievolės šalys savo susitarimu negali nustatyti kitaip, jeigu teisės aktas šalims tokios teisės nesuteikia);
  2. sutarties nustatytos netesybos (atsiranda pagal sutartį, sudarytą šalių susitarimu. Sutartyje nurodomas šių netesybų dydis, už kokius teisės pažeidimus jos taikomos ir kokia jų išieškojimo tvarka);
  3. teismo nustatytos netesybos (atsiranda teismui priėmus sprendimą dėl tokios sankcijos prievolę pažeidusiam kreditoriui taikymo. Jų dydis ir išieškojimo tvarka nustatoma teismo sprendimu).

 

Jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.