Operatyvinė veikla
Operatyvinė veikla

CŽV kalėjimo paieška Lietuvoje ir VSD vadovo atsistatydinimas sukėlė daug diskusijų apie specialiąsias tarnybas ir jų veiklos kontrolę. VSD, kaip ir kitos specialiosios tarnybos, savo veikloje naudoja Operatyvinę veiklą. Specialiųjų tarnybų tematika plačiau kalbėsime kituose straipsniuose, o šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie operatyvinę veiklą, jos kontrolę bei suderinamumą su LR Konstitucija.

Operatyvinė veikla pasižymi ypatingu konfidencialumu, slaptumu ir yra susijusi su informacijos apie kriminogeninius bei su valstybės saugumu susijusius procesus gavimu. LR Operatyvinės veiklos įstatymas numato nemažai priemonių, kurių pagalba operatyvinės veiklos subjektai gali domėtis privačių asmenų, bendrijų, organizacijų veikla, ir panašiai.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai apibrėžia žmogaus teises. Operatyvinės veiklos įstatymas iš esmės numato atvejus, kurie teisėtai leidžia pažeisti ar riboti tas teises, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Štai tarkim Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis skelbia, kad „Žmogaus būstas neliečiamas” ir tuoj pat nustato išimtį: „Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą”.

Tuo tarpu Operatyvinės veiklos įstatyme numatyta, kad esant įstatyme numatytoms aplinkybėms operatyvinės veiklos subjektai turi teisę „slapta patekti į gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jas apžiūrėti, laikinai paimti ir apžiūrėti dokumentus, imti tyrimui medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų neskelbdami apie jų paėmimą”. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Tuo tarpu minėtasis operatyvinės veiklos įstatymas nustato veiksmus, kuriais labai ribojamos žmogaus teisės arba jos „pažeidžiamos” asmeniui to nežinant. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad operatyvinė veikla, kaip procesas, reikalauja ypatingos priežiūros ir kontrolės būtent dėl savo intervencinio pobūdžio į žmogaus privatų gyvenimą.

Taigi, Operatyvinė veikla susijusi su žmogaus teisių ribojimu arba „žmogaus teisių pažeidimu už akių visuomenės apsaugos tikslais” ir tam, kad šis mechanizmas nebūtų chaotiškas, atitiktų legalumo ir tikslingumo principus, yra sukurtas operatyvinės veiklos kontrolės mechanizmas.

Kodėl visuomenei toks svarbus privatumo jausmas? Privatumo užtikrinimas kartu yra ir saugumo pojūtis. Tuo tarpu žinojimas, jog kažkas nevaržomai gali domėtis asmens privataus gyvenimo aplinkybėmis eliminuoja ir saugumo jausmą. Taigi operatyvinės veiklos kontrolės mechanizmo sukūrimas nėra savitikslis, bet kartu yra viena iš priemonių, užtikrinančių bene svarbiausią teisėtvarkos sistemos ir valstybės funkciją – visuomenės saugumą.

Operatyvinės veiklos teisinis reguliavimas – labai jautri teisinio reguliavimo sritis. Valstybei, kurios pareiga yra užtikrinti atskirų individų teises ir laisves, ne visada pavyksta vienu metu suderinti asmens ir visuomenės interesus. Dėl šios priežasties valstybė, nenorėdama pažeisti asmeniui garantuotų teisių ar laisvių bei pačios visuomenės interesų pusiausvyros, yra priversta ieškoti būdų, kaip suderinti asmens ir visuomenės interesus. Vienas iš tokių interesų derinimo būdų ir yra asmens teisių bei laisvių ribojimas naudojant netradicines priemones. Taigi žmogaus teisės gali būti ribojamos turint tikslą apsaugoti kito asmens teisę, visuomenės ar valstybės interesus.

Todėl „operatyvinės veiklos kontrolę ir priežiūrą galima suvokti kaip žmogaus teisių apsaugos instrumentą„, – rašo D. Petrošius, operatyvinės veiklos specialistas, Mykolo Riomerio universiteto dėstytojas. Šis mechanizmas veikia bendroje žmogaus teisių apsaugos instrumentų sistemoje ir yra neatsiejama jos dalis.

Taigi specialiųjų tarnybų ir operatyvinės veiklos kontrolės klausimai ir su tuo susiję skandalai visuomenei gali atrodyti paprastai išsprendžiami, bet iš tikrųjų yra labai sudėtingi.

Leonard Jakubėnas