Pacientas, manantis, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žalos jo sveikatai, pirmiausia turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą su pareiškimu (prašymu), kuriame turi būti išdėstyti žalos atlyginimo reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigai.
Sveikata yra didžiausias žmogaus turtas. Netekus sveikatos, ir kitos vertybės praranda vertę. Taigi žmogus turėtų branginti savo ir svetimą sveikatą. Tai ypač liečia gydytojus, kurie duoda Hipokrato priesaiką, kurioje yra ir šie žodžiai: „Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus gyvybei ir sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises.“
Tačiau ar visi gydytojai laikosi Hipokrato priesaikos? Yra įvairių nuomonių, tačiau pastaruoju metu neretas atvejis, kai asmenys, besikreipiantys į medikus, ne tik kad negauna tinkamos paslaugos, į kurią jie teisėtai ir pagrįstai turi teisę, bet ir dėl medicinos darbuotojų neatidumo, nerūpestingumo, nekvalifikuotumo dar patiria žalos. Patiriama ne tik turtinės žalos (gydymosi išlaidos, sveikatos praradimas, kartais netgi suluošinimas, vaistai, prarastas darbas ir kt.), bet ir neturtinės (moralinės) žalos (patirti išgyvenimai, fizinis skausmas, emocinė įtampa, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita).
Todėl kiekvienas pacientas, kuris mano, kad medicininės paslaugos jam buvo suteiktos netinkamai ir jis dėl to patyrė žalą, turi teisę reikalauti ją atlyginti, o medicinos paslaugas teikusi įstaiga turi pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Pacientų patirtos žalos atlyginimas reglamentuojamas įstatymais, kurie numato gana sudėtingą mechanizmą pacientų patirtai žalai atlyginti, todėl labai dažnai pacientas, realiai nukentėjęs nuo jį gydžiusių medicinos darbuotojų, nuleidžia rankas manydamas, kad iš medikų neverta net pradėti „ieškoti teisybės“. Vis tik reikia pasakyti, kad ginti savo teises tikrai verta ir nors, kaip minėta, toks teisių gynimo mechanizmas tikrai yra gana sudėtingas, vis tik jis tampa savotiškas garantas, kad pacientų pažeistų teisių gynyba bus pakankamai efektyvi. Taigi jei esi medikų „nugydytas“, nereikia numoti į tai ranka, tereikia nedelsiant kreiptis į kvalifikuotus teisininkus, kurie padės tinkamai apginti pažeistas teises ir išsireikalauti patirtos žalos atlyginimą.
LR Konstitucijos 53 str. numato, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir garantuoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Tuo atveju, kai piliečiui teikiant medicininę pagalbą jam buvo padaryta žala, šios žalos atlyginimo tvarką numato LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pacientas, manantis, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žalos jo sveikatai, pirmiausia turi raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos vadovą su pareiškimu (prašymu), kuriame turi būti išdėstyti žalos atlyginimo reikalavimai sveikatos priežiūros įstaigai.
Pažymėtina, kad šį ir kitus toliau paminėtus veiksmus gali atlikti ne pats pacientas, bet ir jo atstovas, į kurį pacientas yra kreipęsis dėl teisinės pagalbos.
Gavęs sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atsakymą, kuriame nurodoma, jog įstaiga nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais bei atsisako atlyginti žalą, asmuo įgyja dokumentą, įrodantį ginčą tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat pažymėtina, kad neretas atvejis, kai sveikatos priežiūros įstaiga pati geranoriškai sutinka atlyginti pacientui padarytą žalą. Tokiu būdu ginčas išsprendžiamas ir nereikia toliau kreiptis į kompetentingas institucijas bei bylinėtis teismuose. Jei sveikatos priežiūros įstaiga nesutinka su žalos atlyginimo reikalavimais ir atsisako atlyginti žalą, pacientas (ar jo atstovas) turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Svarbu pažymėti, kad minėta Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės santykių. Vadovaujantis Komisijos darbo reglamentu, Komisijos kompetencijai priklauso tik pacientams padarytos žalos atlyginimo atvejai, kai žala buvo padaryta po 2005 m. sausio 1 d. Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, į komisijos posėdžius kviečiami gydytojai, kurių netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis skundžiasi pacientas.
Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, paciento (ar jo atstovo) ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimų pateikimo dienos.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms yra privalomi. Pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis su ieškiniu į teismą ginčydami Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą.
Leonard Jakubėnas