Pagal įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.

Pabrėžtina, kad įmonė, kaip teisės objektas yra laikoma nekilnojamu, nedalomu daiktu. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma notarine forma, šios formos nesilaikymas daro ją negaliojančią.

Prieš trečiuosius asmenis sandoris gali būti panaudotas tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Sutartyje turi būti nurodyta parduodamos įmonės turto sudėtis ir įmonės kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokėta ir kuris atsiskaitys su įmonės kreditoriais.

Iki sutarties pasirašymo turi būti parengti ir šalių suderinti bei pasirašyti šie sutarties priedai:

1) įmonės turto inventorizavimo aktas.

2) Įmonės balansas.

3) Nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą.

4) Įmonės skolų (prievolių) sąrašas, kuriame nurodyta skolos dydis, įvykdymo terminas, prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai.

Pirkėjas privalo

Pirkėjas ne mažiau kaip prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės skolų (prievolių) sąraše nurodytiems įmonės kreditoriams apie numatytą įmonės pardavimą. Jeigu pirkėjas šios pareigos neįvykdo, pardavėjo kreditoriai turi teisę savo reikalavimus pareikšti tiesiogiai pirkėjui.

Apie įmonės pardavimą jos kreditoriams nereikia pranešti tik tuo atveju, jeigu įmonės kaina mokama pinigais ir šios pinigų sumos pakanka visiškai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Įmonės kreditorius, gavęs nurodytą pranešimą, per dvidešimt dienų nuo jo gavimo privalo raštu pranešti pirkėjui apie savo reikalavimo dalį ir pobūdį.

Pirkėjas sutartyje numatytos kainos dalį sumoka sutartyje nurodytam asmeniui, kuriam pavedama atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o likusią sumą – pardavėjui. Asmeniu, kuriam pavedama atsiskaityti su įmonės kreditoriais, šalys gali pasirinkti tik banką, kitą kredito įstaigą arba draudimo įmonę.

Apibendrinant

Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įmonės perleidimo sandoris tokiu atveju turi būti sudaromas abiejų sutuoktinių, išskyrus tuos atvejus, kai vienas sutuoktinis turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokiam sandoriui sudaryti. Nesilaikant šios tvarkos sudarytas sandoris gali būti nuginčytas.