Apeliacinių, kasacinių skundų baudžiamąjame procese parengimas

Bylas apeliacine tvarka dėl apylinkių teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių nagrinėja apygardų teismai. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjantis bylas dėl apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių.

Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai.

Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios.

Teisę apskųsti nuosprendį turi ir nedalyvavęs pirmosios instancijos teisme gynėjas, jeigu tokią valią raštu išreiškė nuteistasis ar išteisintasis, ir susitarimas yra įformintas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinis skundas paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, t.y. pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Apeliacinio skundo turinys

Apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta:

• apeliacinės instancijos teismo pavadinimas;
• byla, dėl kurios paduodamas skundas;
• skundžiamos nuosprendžio dalies esmė;
• nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai;
• apelianto prašymai.

 

Kasacinis skundas

Kasacinis skundas yra skundas, paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Kasaciniai skundai gali būti tik rašytiniai.

Įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę apskųsti prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, taip pat išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Bylose dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę juridinio asmens atstovas.

Įsiteisėjusią teismo nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo kasacine tvarka taip pat gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama. Tokią teisę turi ir jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai gali apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį tik tuo atveju, jeigu jie kartu yra proceso dalyviai.

Kasacinius skundus turi teisę paduoti generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai. Taip pat šią teisę turi apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai gali paduoti kasacinius skundus dėl bet kurio apylinkės ar apygardos teismo priimtų nuosprendžių ar nutarčių, skundžiamų kasacine tvarka. Jie taip pat gali skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ar nutartis. Apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai gali paduoti skundus dėl tos apygardos teismo ar apygardos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų priimtų nuosprendžių ar nutarčių.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu pareikštai nuteistojo ar išteisintojo valiai. Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjai gali paduoti kasacinį skundą nepaisydami nuteistojo ar išteisintojo valios.

Kasaciniame skunde turi būti nurodyta:

1. kasacinio teismo pavadinimas (Lietuvos Aukščiausiajam Teismui);
2. procesinė asmens, paduodančio kasacinį skundą padėtis, vardas, pavardė, gyvenamoji, nuolatinio buvimo ar kita vieta;
3. dokumento pavadinimas – kasacinis skundas;
4. byla, dėl kurios paduodamas skundas (pirmosios instancijos teismo, priėmusio nuosprendį ar nutartį, pavadinimas ir sprendimo priėmimo data, kaltinamojo vardas, pavardė; nuosprendžio ar nutarties esmė (rezoliucinės dalies turinys)) (šie duomenys turi būti nurodyti nepriklausomai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas, ar ne);
5. apeliacinės instancijos teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmė (jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ar nutartis buvo apskųsti apeliacine tvarka);
6. nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai;
7. kasatoriaus prašymas.

Kasacinį skundą privalo pasirašyti kasatorius

Įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:

1. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (pvz., kai netinkamai pritaikytos LR baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos LR baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti;
2. padaryta esminių BPK pažeidimų (pvz., dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį).

Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams

Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys, kuriems buvo taikytos BPK numatytos prievartos priemonės (bauda, areštas).

Skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą. Skundą gavęs teismas per tris dienas jį kartu su nutarties nuorašu, teisėjo ar teisiamojo posėdžio pirmininko paaiškinimu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui.

Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.